Alfredas Girdziušas (g.1948 m. birželio 5 d. Paliesiuje, Mielagėnų sen.) – žurnalistas, fotomenininkas (LFS narys nuo 1988 m,).Lietuvos Respublikos Prezidento 1993 metų sausio 11 dienos dekretu apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2005 m. lapkričio 11 d. suteiktas Meno kūrėjo statusas.Vilniaus apskrities Kultūros centro XII Rytų Lietuvos literatų organizacinis komitetas už eseistinius atsiminimus apdovanojo II laipsnio Diplomu publicistikos nominacijoje.
Ačiū Jums...
Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...
2011-12-15
2011-12-13
2011-12-06
Alfredas Girdziusas. Skyrybos
Skyrybos
Sliūkinau namo liūdnas ir šiek tiek pasimetęs. Pagaliau aš su ja atsisveikinau amžiams, tikriau - ją išgrūdau iš namų. Širdyje dar liko gailesčio trupinėlis, nes metų metais, švelniai tariant, tryniau ją, mėgavausi jos šiluma, puikavausi prieš kaimynus, svečius, bet viską nulėmė ta akimirka, kai pamačiau kitą. Jos skyrėsi kaip diena nuo nakties...
-Ko toks suniuręs? – staiga užgirstu už nugaros pažįstamą kaimynės balsą.
-Va, ką tik išgrūdau velniop saviškę. Šiaip taip pasisekė. Triukšmo, manau, nesigirdėjo didelio? Atvirai pasakius, man jinai jau pabodo....
-Ją? Seniai reikėjo. Ir kam tu ją dar tiek metų laikei kaip nepakeičiamą? Dabar kitos mados, kiti skoniai. Žinau, tada tau patiko jos apvalumai. Bet kas iš to? Tai tik forma, išorė, tuštuma, tuometinės mados klyksmas. Žinau, minkštutės tokios tau buvo svajonė. Dar ir manęs klausei, dėl jos linijų. Atsimeni? Man, atvirai šnekant, patinka kitoks stilius - kietos ir mažesnės, be jokių nereikalingų išraitymų. O kai tu atsitempei į savo vieno kambarėlio butą tokią, tai aš vos žado netekau pirmą kartą pamačiusi ją. Na, galvoju, ir masę įsigijo kaimynėlis. Aš su saviškiais kitaip. Daug, kiek prisimeni, pakeičiau jų. Manęs net finansinės išlaidos nedomindavo. Paskutinis kažkaip ilgiau užsilaikė, bet ir jį taip pat, kaip ir tu, šiandien išgrūdau.
-O kas atsitiko? Juk geras buvo. Tvirtas, nors malkas skaldyk ant jo, tvarkingas, švarus...
-Tvirtas??? Būtum matęs jo kojas. Vos vos paskutiniu metu laikėsi, svyravo, o dėl švarumo... Beje, dėl kojų jis man ir patiko. Stambios tokios, masyvios. Taip truputį įstrižai stovinčios. Atsimeni mano gimtadienį, kai beveik visi kaimynai susirinko? Tai pabundu kitądien po juo, tikriau tarp jo kojų ir nieko nesusigaudau. Čiupinėju, čiupinėju, rankos kyla aukštyn, kažką kietą užčiuopiau. Na tą daiktą, kuris kojas sujungia, nežinau kaip ir vadinasi normaliai. Šiaip ne taip išsiropščiau, žvelgiu iš toliau į jį ir į galvą nesutelpa mintis, kiek jis galėjo tądien išlaikyti nenuvirtęs. Dovanų kalnas man, ir tie buteliai tušti jau, ir užkandos kalnai ir, kiek prisimenu, aš dar prie visų ant jo buvau užsiropsčiusi...
-Taip, tada tu demonstravai ministriptizą ant jo. Linksma buvo. Atsimeni, kaip mes tau plojome? O aš po visų linksmybių grįžau namo, liūdna pasidarė, galvoju ką čia daryti. Ten jūs dar ūžėte, o aš dribau ant saviškės, apglėbiau, suleidai pirštus iš nevilties į jos apvalius šonus ir galvoju ką man daryti. Kaip aš tada jos nesuplėšiau į gabalus, nesuvokiu. Taip ir užmigau. O pabudau, gėda prisipažinti, šalia jos susirietęs, sušalęs ir... Bet geriau nesakysiu kas dėjosi po to. Sunki diena buvo. Sėdžiu ant kėdės, siuntu, o delnus trinu į jos tuos atsikišimus, net oda kaista. Norėjau ateiti pas tave, bet, pagalvojau, tau savi rūpesčiai. Atrodo ir mažai skanavau visko...
-Suprantu, kaimyne. O dabar kokią kitą nusižiūrėjai jau? Paklausyk mano patarimo. Imk šiuolaikišką, kietą tokią, kaip sakoma, modern. Pamatysi, net paprasčiausiai užsiritęs ant jos patirsi tokią palaimą. O gulėti ant jos... Pasaka. Patikėk, čia ir yra pagrindinis jos privalumas – kiek tu ją trinsi, spausi, tiek ji tau atgal gero duos. Savotiškas masažas lovoje. Pagalvok ir apie sveikatą, pagaliau, ne šešiolikmetis juk...-Ko toks suniuręs? – staiga užgirstu už nugaros pažįstamą kaimynės balsą.
-Va, ką tik išgrūdau velniop saviškę. Šiaip taip pasisekė. Triukšmo, manau, nesigirdėjo didelio? Atvirai pasakius, man jinai jau pabodo....
-Ją? Seniai reikėjo. Ir kam tu ją dar tiek metų laikei kaip nepakeičiamą? Dabar kitos mados, kiti skoniai. Žinau, tada tau patiko jos apvalumai. Bet kas iš to? Tai tik forma, išorė, tuštuma, tuometinės mados klyksmas. Žinau, minkštutės tokios tau buvo svajonė. Dar ir manęs klausei, dėl jos linijų. Atsimeni? Man, atvirai šnekant, patinka kitoks stilius - kietos ir mažesnės, be jokių nereikalingų išraitymų. O kai tu atsitempei į savo vieno kambarėlio butą tokią, tai aš vos žado netekau pirmą kartą pamačiusi ją. Na, galvoju, ir masę įsigijo kaimynėlis. Aš su saviškiais kitaip. Daug, kiek prisimeni, pakeičiau jų. Manęs net finansinės išlaidos nedomindavo. Paskutinis kažkaip ilgiau užsilaikė, bet ir jį taip pat, kaip ir tu, šiandien išgrūdau.
-O kas atsitiko? Juk geras buvo. Tvirtas, nors malkas skaldyk ant jo, tvarkingas, švarus...
-Tvirtas??? Būtum matęs jo kojas. Vos vos paskutiniu metu laikėsi, svyravo, o dėl švarumo... Beje, dėl kojų jis man ir patiko. Stambios tokios, masyvios. Taip truputį įstrižai stovinčios. Atsimeni mano gimtadienį, kai beveik visi kaimynai susirinko? Tai pabundu kitądien po juo, tikriau tarp jo kojų ir nieko nesusigaudau. Čiupinėju, čiupinėju, rankos kyla aukštyn, kažką kietą užčiuopiau. Na tą daiktą, kuris kojas sujungia, nežinau kaip ir vadinasi normaliai. Šiaip ne taip išsiropščiau, žvelgiu iš toliau į jį ir į galvą nesutelpa mintis, kiek jis galėjo tądien išlaikyti nenuvirtęs. Dovanų kalnas man, ir tie buteliai tušti jau, ir užkandos kalnai ir, kiek prisimenu, aš dar prie visų ant jo buvau užsiropsčiusi...
-Taip, tada tu demonstravai ministriptizą ant jo. Linksma buvo. Atsimeni, kaip mes tau plojome? O aš po visų linksmybių grįžau namo, liūdna pasidarė, galvoju ką čia daryti. Ten jūs dar ūžėte, o aš dribau ant saviškės, apglėbiau, suleidai pirštus iš nevilties į jos apvalius šonus ir galvoju ką man daryti. Kaip aš tada jos nesuplėšiau į gabalus, nesuvokiu. Taip ir užmigau. O pabudau, gėda prisipažinti, šalia jos susirietęs, sušalęs ir... Bet geriau nesakysiu kas dėjosi po to. Sunki diena buvo. Sėdžiu ant kėdės, siuntu, o delnus trinu į jos tuos atsikišimus, net oda kaista. Norėjau ateiti pas tave, bet, pagalvojau, tau savi rūpesčiai. Atrodo ir mažai skanavau visko...
-Ačiū, kaimynėle, širdingai tau ačiū. Būtent pastaruoju metu apie tokią aš ir svajojau. Net daktarai patarė susirast kitokią. Mačiau ją, vienoje vietoje. Negalėjau akių atitraukti...
Prieš išsiskiriant su kaimyne dar atsigręžėme į mūsų kiemą, kur buvo pastatytos šiukšliadėžės ir mintyse atsisveikinome su savo gyvenimo dalelytėmis – aš su savo sutrinta sofa, o kaimynė su išklebusiu stalu.
2011-11-16
Fotoparoda “Atmintis” - Trakų krašto fotografų asociacija
www.fotra.lt/?page_id=396 - „Google“ kopija
A.Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido ... Vytautas Suslavičius · Alfredas Girdziušas ...![]() |
Jotvingių krašto muziejaus „Jotvingių kiemas“ fragmentas (Kybartų km., Būdviečio sen., Lazdijų r., Lietuva), 2008-07-05. |
![]() |
Žalgirio mūšio inscenizaciją Grunvaldo lauke (Olštino vaivadija, Lenkija) žiūrėjo 80 000 ± 20 000 žmonių, 2008-07-12. Viršuje centre – delegacijos iš Vilniaus „Lietuvos vėliavų grupė“. |
![]() |
„Lietuvos vėliavų grupė“ ir kiti delegacijos dalyviai iš Vilniaus Žalgirio mūšio lauke (Grunvaldas, Olštino vaivadija, Lenkija), 2008-07-12 (Vilniaus delegaciją sudarė 83 nariai). |
![]() |
Kryžiuočių ordino Marienburgo pilių kompleksas (Malbork‘as, Lenkija), 2008-07-14. |
![]() |
Vyskupo Antano Baranausko paminklas Seinuose (Lenkija), 2008-07-06 (paminklas statytas Lietuvos Respublikos lėšomis, 1999-11-28). |
![]() |
Punsko kapinės (Lenkija), 2008-07-06: kairėje – knygnešio Juozo Maksimavičiaus kapas; dešinėje – Petronėlė Jakimavičienė, prie savo tėvų, Punsko lietuvių šviesuolių, kapo. |
![]() |
Lietuviška karčema Punske (Lenkija). Į šią karčemą atvyksta visos Lenkijos lenkai tikrų lietuviškų cepelinų paragauti. Užsuk, nesigailėsi... 2008-07-06. |
![]() |
Paminklai žuvusiems Lietuvos partizanams Simno miestelio kapinėse (Alytaus raj., Lietuva), 2008- 07-05: kairėje – Liepakojų mūšyje (22 pavardės); dešinėje – Kalniškės mūšyje (55 pavardės). |
![]() |
Lietuvos Valstybės dienos minėjimas: ir maži, ir dideli... (prie lietuviškos gimnazijos „Žiburys“, Seinai, Lenkija), 2008-07-05. |
![]() |
Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos ekspedicijos (2008-07-05/07) dalyviai ant Merkinės piliakalnio, 2008-07-07. Antrame plane – Merkio ir Nemuno santakos sala. |
- Fotonovelė kariuomenės savanoriams
Fotonovelė „Atmintis“ skiriama Lietuvos Kariuomenės savanorių draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Krašto apsaugos bičiulių klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos, skautų „Raitija“, Lietuvos šaulių sąjungos narių ekspedicijoms į Lietuvos bei Lenkijos atmintinas vietas, aplankant žuvusių Lietuvos savanorių ir partizanų už Lietuvos Nepriklausomybę žūties vietas bei kapus, paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo datą, dalyvauti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 75-ųjų metinių paminėjime jų žūties vietoje, pasižiūrėti Žalgirio mūšio inscenizacijos („Žalgirio dienos –2008“) Lenkijoje.
Autorius nesistengė meniškai perteikti vaizdų – tai greičiau dokumentalistika, palydėta literatūriniais pastebėjimais, kas būdinga šio žanro (fotonovelės) tradicijoms. A.Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido sau „papolitikuoti“, ypač rodant Lenkijos valdžios požiūrį į lietuviškas tradicijas, puoselėjamas lietuviškuose kraštuose Lenkijos teritorijoje, senosios ir naujausios istorijos pateikimą per lenkiškąją prizmę… Autorius pabrėžia lietuvių patriotizmą Lenkijos teritorijoje, lietuvybės išsaugojimą ir meilę Tėvynei – tokiai artimai ir tokiai tolimai.
Nėra šiose dokumentinėse fotografijose fiksuoto nuoseklumo – fotonuotraukos lakštuose yra pateikiamos iš skirtingų objektų, teritorijų. Autorių domino vizualinis derinys, o ne dokumentika, idant būtų pabrėžtas bendras ir kartu išskirtinis ryšys tarp visų jo fotografuotų paminklų žuvusiems savanoriams, partizanams. Tą skirtumą ir bendrumą pasistengė „sucementuoti“ eilėmis…
Autorius nesistengė meniškai perteikti vaizdų – tai greičiau dokumentalistika, palydėta literatūriniais pastebėjimais, kas būdinga šio žanro (fotonovelės) tradicijoms. A.Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido sau „papolitikuoti“, ypač rodant Lenkijos valdžios požiūrį į lietuviškas tradicijas, puoselėjamas lietuviškuose kraštuose Lenkijos teritorijoje, senosios ir naujausios istorijos pateikimą per lenkiškąją prizmę… Autorius pabrėžia lietuvių patriotizmą Lenkijos teritorijoje, lietuvybės išsaugojimą ir meilę Tėvynei – tokiai artimai ir tokiai tolimai.
Nėra šiose dokumentinėse fotografijose fiksuoto nuoseklumo – fotonuotraukos lakštuose yra pateikiamos iš skirtingų objektų, teritorijų. Autorių domino vizualinis derinys, o ne dokumentika, idant būtų pabrėžtas bendras ir kartu išskirtinis ryšys tarp visų jo fotografuotų paminklų žuvusiems savanoriams, partizanams. Tą skirtumą ir bendrumą pasistengė „sucementuoti“ eilėmis…
Ats.gr. inž, Bronius Pacevičius
Fot. Alfredo Girdziušo
Fot. Alfredo Girdziušo
2011-11-14
Alfredas Girdziušas. Internetinė nuoroda. Alfredas Girdziušas / fotografas, fotografo profilis
Alfredas Girdziušas / fotografas, fotografo profilis
www.ctrl.lt/fotografas/alfredasgirdziusas/ - „Google“ kopija
≥5 elem. – Geriausių Lietuvos fotografų pildoma nuotraukų galerija.Apšvietimas 11h | 1-310 | 2-310 | 3-310 |
Rytas | 1-309 | 2-309 | 3-309 |
Fotografas Alfredas GirdziušasPagrindinis » Alfredas Girdziušas Fotografo informacija
Alfredas Girdziušas fotografijos |
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)