2011-12-15
2011-12-13
2011-12-06
Alfredas Girdziusas. Skyrybos
Skyrybos
Sliūkinau namo liūdnas ir šiek tiek pasimetęs. Pagaliau aš su ja atsisveikinau amžiams, tikriau - ją išgrūdau iš namų. Širdyje dar liko gailesčio trupinėlis, nes metų metais, švelniai tariant, tryniau ją, mėgavausi jos šiluma, puikavausi prieš kaimynus, svečius, bet viską nulėmė ta akimirka, kai pamačiau kitą. Jos skyrėsi kaip diena nuo nakties...
-Ko toks suniuręs? – staiga užgirstu už nugaros pažįstamą kaimynės balsą.
-Va, ką tik išgrūdau velniop saviškę. Šiaip taip pasisekė. Triukšmo, manau, nesigirdėjo didelio? Atvirai pasakius, man jinai jau pabodo....
-Ją? Seniai reikėjo. Ir kam tu ją dar tiek metų laikei kaip nepakeičiamą? Dabar kitos mados, kiti skoniai. Žinau, tada tau patiko jos apvalumai. Bet kas iš to? Tai tik forma, išorė, tuštuma, tuometinės mados klyksmas. Žinau, minkštutės tokios tau buvo svajonė. Dar ir manęs klausei, dėl jos linijų. Atsimeni? Man, atvirai šnekant, patinka kitoks stilius - kietos ir mažesnės, be jokių nereikalingų išraitymų. O kai tu atsitempei į savo vieno kambarėlio butą tokią, tai aš vos žado netekau pirmą kartą pamačiusi ją. Na, galvoju, ir masę įsigijo kaimynėlis. Aš su saviškiais kitaip. Daug, kiek prisimeni, pakeičiau jų. Manęs net finansinės išlaidos nedomindavo. Paskutinis kažkaip ilgiau užsilaikė, bet ir jį taip pat, kaip ir tu, šiandien išgrūdau.
-O kas atsitiko? Juk geras buvo. Tvirtas, nors malkas skaldyk ant jo, tvarkingas, švarus...
-Tvirtas??? Būtum matęs jo kojas. Vos vos paskutiniu metu laikėsi, svyravo, o dėl švarumo... Beje, dėl kojų jis man ir patiko. Stambios tokios, masyvios. Taip truputį įstrižai stovinčios. Atsimeni mano gimtadienį, kai beveik visi kaimynai susirinko? Tai pabundu kitądien po juo, tikriau tarp jo kojų ir nieko nesusigaudau. Čiupinėju, čiupinėju, rankos kyla aukštyn, kažką kietą užčiuopiau. Na tą daiktą, kuris kojas sujungia, nežinau kaip ir vadinasi normaliai. Šiaip ne taip išsiropščiau, žvelgiu iš toliau į jį ir į galvą nesutelpa mintis, kiek jis galėjo tądien išlaikyti nenuvirtęs. Dovanų kalnas man, ir tie buteliai tušti jau, ir užkandos kalnai ir, kiek prisimenu, aš dar prie visų ant jo buvau užsiropsčiusi...
-Taip, tada tu demonstravai ministriptizą ant jo. Linksma buvo. Atsimeni, kaip mes tau plojome? O aš po visų linksmybių grįžau namo, liūdna pasidarė, galvoju ką čia daryti. Ten jūs dar ūžėte, o aš dribau ant saviškės, apglėbiau, suleidai pirštus iš nevilties į jos apvalius šonus ir galvoju ką man daryti. Kaip aš tada jos nesuplėšiau į gabalus, nesuvokiu. Taip ir užmigau. O pabudau, gėda prisipažinti, šalia jos susirietęs, sušalęs ir... Bet geriau nesakysiu kas dėjosi po to. Sunki diena buvo. Sėdžiu ant kėdės, siuntu, o delnus trinu į jos tuos atsikišimus, net oda kaista. Norėjau ateiti pas tave, bet, pagalvojau, tau savi rūpesčiai. Atrodo ir mažai skanavau visko...
-Ko toks suniuręs? – staiga užgirstu už nugaros pažįstamą kaimynės balsą.
-Va, ką tik išgrūdau velniop saviškę. Šiaip taip pasisekė. Triukšmo, manau, nesigirdėjo didelio? Atvirai pasakius, man jinai jau pabodo....
-Ją? Seniai reikėjo. Ir kam tu ją dar tiek metų laikei kaip nepakeičiamą? Dabar kitos mados, kiti skoniai. Žinau, tada tau patiko jos apvalumai. Bet kas iš to? Tai tik forma, išorė, tuštuma, tuometinės mados klyksmas. Žinau, minkštutės tokios tau buvo svajonė. Dar ir manęs klausei, dėl jos linijų. Atsimeni? Man, atvirai šnekant, patinka kitoks stilius - kietos ir mažesnės, be jokių nereikalingų išraitymų. O kai tu atsitempei į savo vieno kambarėlio butą tokią, tai aš vos žado netekau pirmą kartą pamačiusi ją. Na, galvoju, ir masę įsigijo kaimynėlis. Aš su saviškiais kitaip. Daug, kiek prisimeni, pakeičiau jų. Manęs net finansinės išlaidos nedomindavo. Paskutinis kažkaip ilgiau užsilaikė, bet ir jį taip pat, kaip ir tu, šiandien išgrūdau.
-O kas atsitiko? Juk geras buvo. Tvirtas, nors malkas skaldyk ant jo, tvarkingas, švarus...
-Tvirtas??? Būtum matęs jo kojas. Vos vos paskutiniu metu laikėsi, svyravo, o dėl švarumo... Beje, dėl kojų jis man ir patiko. Stambios tokios, masyvios. Taip truputį įstrižai stovinčios. Atsimeni mano gimtadienį, kai beveik visi kaimynai susirinko? Tai pabundu kitądien po juo, tikriau tarp jo kojų ir nieko nesusigaudau. Čiupinėju, čiupinėju, rankos kyla aukštyn, kažką kietą užčiuopiau. Na tą daiktą, kuris kojas sujungia, nežinau kaip ir vadinasi normaliai. Šiaip ne taip išsiropščiau, žvelgiu iš toliau į jį ir į galvą nesutelpa mintis, kiek jis galėjo tądien išlaikyti nenuvirtęs. Dovanų kalnas man, ir tie buteliai tušti jau, ir užkandos kalnai ir, kiek prisimenu, aš dar prie visų ant jo buvau užsiropsčiusi...
-Taip, tada tu demonstravai ministriptizą ant jo. Linksma buvo. Atsimeni, kaip mes tau plojome? O aš po visų linksmybių grįžau namo, liūdna pasidarė, galvoju ką čia daryti. Ten jūs dar ūžėte, o aš dribau ant saviškės, apglėbiau, suleidai pirštus iš nevilties į jos apvalius šonus ir galvoju ką man daryti. Kaip aš tada jos nesuplėšiau į gabalus, nesuvokiu. Taip ir užmigau. O pabudau, gėda prisipažinti, šalia jos susirietęs, sušalęs ir... Bet geriau nesakysiu kas dėjosi po to. Sunki diena buvo. Sėdžiu ant kėdės, siuntu, o delnus trinu į jos tuos atsikišimus, net oda kaista. Norėjau ateiti pas tave, bet, pagalvojau, tau savi rūpesčiai. Atrodo ir mažai skanavau visko...
-Ačiū, kaimynėle, širdingai tau ačiū. Būtent pastaruoju metu apie tokią aš ir svajojau. Net daktarai patarė susirast kitokią. Mačiau ją, vienoje vietoje. Negalėjau akių atitraukti...
Prieš išsiskiriant su kaimyne dar atsigręžėme į mūsų kiemą, kur buvo pastatytos šiukšliadėžės ir mintyse atsisveikinome su savo gyvenimo dalelytėmis – aš su savo sutrinta sofa, o kaimynė su išklebusiu stalu.
2011-11-16
Fotoparoda “Atmintis” - Trakų krašto fotografų asociacija
www.fotra.lt/?page_id=396 - „Google“ kopija
A.Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido ... Vytautas Suslavičius · Alfredas Girdziušas ...
 |
Simbolinis laužas ant Liškiavos piliakalnio, 2008-07-06; Antano Baranausko paminklas Seinuose, 2008-07-06; girnų bokštas muziejuje „Jotvingių kiemas“, 2008-07-05 (viršuje, iš kairės dešinę). Žemai – Vilniaus delegacija Žalgirio mūšio lauke (dalis delegacijos, viso vyko 83 žmonės), 2008-07-12. |
 |
Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos narys, „metraštininkas“ Vytautas Račkauskas (foto kairėje žemai) ir jo pasakojimai apie keliones 2008 m. liepos mėnesį į Lenkiją, į lietuvio širdžiai mielas ir gerbtinas vietas. Sustok, paskaityk, nepatingėk... |
 |
Atmintis medyje, akmenyje ir gyvo žmogaus širdyje, 2008 m. liepos mėnuo: kairėje viršuje ir žemai – Punsko kapinės (Lenkija); centre viršuje – atminimo lenta partizanams Merkinėje (Alytaus r., Lietuva); centre žemai – standartinis lietuvio kario savanorio kryžius Lenkijoje; dešinėje – atsargos savanoris Rimantas Čeburnis, Vilniaus „Vėliavų grupės narys, su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos vėliava (Griunvaldas, Lenkija). |
 |
Mazurkevičių privataus akmenų ir jotvingių krašto muziejaus „Jotvingių kiemas“ „Girnų bokštas“ (Kybartų km., Būdviečio sen., Lazdijų r., Lietuva), 2008-07-05 (kairėje). Dešinėje – Vytautas Račkauskas - Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos narys, LKSD „metraštininkas“, parodos „Atmintis“ tikslinių komentarų (vieta, laikas) autorius prie lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno muziejaus-klėtelės (Mišlybožo giria, Pščelniko km., anksčiau buvęs Soldinas, Ščecino vaivadija, Lenkija), 2008-07-13. |
 |
Jotvingių krašto muziejaus „Jotvingių kiemas“ fragmentas (Kybartų km., Būdviečio sen., Lazdijų r., Lietuva), 2008-07-05. |
 |
Kelionė į Žalgirio mūšio vietą, paminint 598-ąsias metines, ir S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietą, paminint 75-ąsias metines (Lenkija). Kairėje viršuje – Lenkijos harcerų (skautų) Šventos Mišios (antrame plane Vilniaus „Vėliavų grupė“), 2008-07-12; dešinėje viršuje – Vilniaus grupės dalyviai Lenkijos pajūryje, kempinge, ankstų rytą, prieš kelionę namo, 2008-07-14, žemai – Vilniaus grupės nariai tvarko užrašus ant KAM autobuso Vilniuje prieš kelionę Lenkiją, 2008-07-11. |
 |
Žalgirio mūšio lauke ats. mjr. Antanas Burokas, „Vilniaus grupės“ organizatorius ir koordinatorius, teikia interviu Alytaus regioninei televizijai (viršuje), 2008-07-12. Žemai – LKSD narių apžiūrimas privatus muziejus „Jotvingių kiemas“ (Kybartų km., Būdviečio sen., Lazdijų r., Lietuva), 2008-07-05; centre su kamufležu - muziejaus gidas ir šeimininko brolis Arūnas Mazurkevičius. |
 |
Žalgirio mūšio laukas (Grunvaldas, Olštino vaivadija, Lenkija), 2008-07-12: kairėje – Lenkijos kariuomenės Garbės sargybos karys; viršuje ir dešinėje – delegacijos iš Vilniaus „Lietuvos vėliavų grupė“ (prieš paradą, prie autobuso ir grįžtantys atgalios). |
 |
Žalgirio mūšio inscenizacija Grunvaldo lauke (Olštino vaivadija, Lenkija), 2008-07-12: viršuje – Lenkijos ir Lietuvos jungtinės kariuomenės riteriai ilsisi prieš mūšį; žemiau – kryžiuočiai jau pasirengę kovai. |
 |
Žalgirio mūšio inscenizaciją Grunvaldo lauke (Olštino vaivadija, Lenkija) žiūrėjo 80 000 ± 20 000 žmonių, 2008-07-12. Viršuje centre – delegacijos iš Vilniaus „Lietuvos vėliavų grupė“. |
 |
| „Lietuvos vėliavų grupė“ ir kiti delegacijos dalyviai iš Vilniaus Žalgirio mūšio lauke (Grunvaldas, Olštino vaivadija, Lenkija), 2008-07-12 (Vilniaus delegaciją sudarė 83 nariai). |
 |
Kryžiuočių ordino Marienburgo pilių kompleksas (Malbork‘as, Lenkija), 2008-07-14. |
 |
| Vyskupo Antano Baranausko paminklas Seinuose (Lenkija), 2008-07-06 (paminklas statytas Lietuvos Respublikos lėšomis, 1999-11-28). |
 |
Punsko kapinės (Lenkija), 2008-07-06: kairėje – knygnešio Juozo Maksimavičiaus kapas; dešinėje – Petronėlė Jakimavičienė, prie savo tėvų, Punsko lietuvių šviesuolių, kapo. |
 |
Punsko kapinėse (Lenkija), 2008-07-06: LKSD ekspedicijos dalyviai su vietos gidais Petronėle ir Juozu Jakimavičiais (penkta ir trečias iš kairės) ir jų giminaičiai, svečiai - Butkų šeimyna iš Vilniaus (pirmas ir antras iš dešinės). |
 |
Lietuviška karčema Punske (Lenkija). Į šią karčemą atvyksta visos Lenkijos lenkai tikrų lietuviškų cepelinų paragauti. Užsuk, nesigailėsi... 2008-07-06. |
 |
Paminklinis stulpas ir paminklas lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties vietoje (Mišlybožo giria, Pščelniko km., Ščecino vaivadija, Lenkija), 2008-07-13: kairėje – Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos pirmininkas Bronius Pacevičius prie paminklinio stulpo; dešinėje viršuje – renginio, skirto paminėti S. Dariaus ir S. Girėno 75-ąsias žūties metines, dalyviai; dešinėje žemai – S. Dariaus ir S. Girėno atminimo paminklas (informacija apie paminklo autorių ir statymo metus - žr. paminklinio stulpo nuotrauką). |
 |
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties 75-ųjų metinių minėjimas (Mišlybožo giria, Pščelniko km., Ščecino vaivadija, Lenkija), 2008-07-13: kairėje viršuje – Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos Respublikos prezidentas Lech Kačinskij; kairėje žemai – ekselencija prezidentas V. Adamkus lietuviško jaunimo būryje; dešinėje – Lietuvos Garbės sargybos kuopos karys prie paminklo. |
 |
Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties vieta Mišlybožo girioje (Pščelniko km., Ščecino vaivadija, Lenkija), 2008-07-13: kairėje – Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos pirmininkas Bronius Pacevičius pasirašo atminimų knygoje, S. Dariaus ir S. Girėno muziejuje-klėtelėje; kairėje viršuje - Vilniaus delegacijos „Lietuvos vėliavų grupė“ prie muziejaus-klėtelės; dešinėje žemai – Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus ir Krašto apsaugos ministras Juozas Oleka prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo. |
 |
Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos ekspedicijos dalyviai gieda Lietuvos Respublikos himną prie Lietuvos kariuomenės savanorių, žuvusių 1920 metų kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės, kapų Seinuose (Lenkija), 2008-07-06. |
 |
Paminklai žuvusiems Lietuvos partizanams Simno miestelio kapinėse (Alytaus raj., Lietuva), 2008- 07-05: kairėje – Liepakojų mūšyje (22 pavardės); dešinėje – Kalniškės mūšyje (55 pavardės). |
 |
Prie paskutinio mirusio Lietuvos Nepriklausomybės karo dalyvio, kario savanorio Kazio Varkalos kapo Išlauže (Prienų r., Lietuva; mirė 2005 m.), 2008-07-05. LKSD ekspedicijos nariai: pirmoje eilėje, iš kairės į dešinę, Aloyzas Baliuka, Vytautas Račkauskas, Dainius Gudelis; antroje eilėje, iš kairės į dešinę, Rita Kasperskienė, Antanas Krušnauskas, Giedrius Papinigis, Tomas Valentas Alencevičius, Vidmantas Kuprevičius. |
 |
Berznykų (Beržininkų) kapinės (Lenkija). LKSD ekspedicijos savanoriai prie Nepriklausomybės kare, 1920 m., žuvusių savanorių paminklo, 2008-07-06. Tik šiuo „rakursu“ galima padaryti foto, kad nesimatytų lenkiško šovinizmo (aplink lietuvių kapus pristatyta lenkų kariams didžiulių beržinių kryžių ir Paneriuose, Vilniuje, žuvusiems lenkams atminimo paminklas – pastarasis ypač ne vietoj). |
 |
„Vilko guolio“ fragmentas – vienas iš pastatų (Giertožas, netoli Ketčyno, Lenkija). Čia, II pasaulinio karo metu, nuo 1941-06-21 iki 1944-11-20 buvo įsikūrusi Adolfo Hitlerio Rytų fronto štabas (Hitleris „guolyje“ praleido virš 800 dienų). |
 |
Bunkerių kompleksas – „Vilko guolis“, 2008-07-11: kairėje – foto atminčiai, LKSD nariai B. Pacevičius ir V. Račkauskas prie Hitlerio bunkerio; dešinėje – lankytojai šmaikštauja, paremdami išvartytas bunkerio sienas pagaliais... |
 |
Paminklai žuvusiems ir mirusiems Lietuvos patriotams ir kovotojams, 2008-07-05/06: kairėje – Kalniškės mūšio kovotojams Simno miestelio kapinėse (55 pavardės, Alytaus r.); centre žemai – Lietuvos partizanams Šlynakiemio kaime (Punsko valsčius, Lenkija); dešinėje viršuje – kovotojams už laisvę Punsko miestelio centre prie bažnyčios (Lenkija); dešinėje žemai – knygnešiui Vincui Markevičiui, jo buvusioje sodybos vietoje (Gilušių km., Lazdijų r., Lietuva). Per V. Markevičiaus sodybos gyvenamojo namo vietos vidurį buvo pravesta SSSR-Lenkijos siena - spygliuotos vielos tvora. |
 |
| LKSD narys V. Račkauskas prie paminklo, skirto žuvusiems pokario Dzūkijos partizanams (Alytus, Lietuva), 2008-07-05 (kairėje). Už „mergelės su trimitu“ nugaros matosi epitafijos su žuvusiųjų pavardėmis. Dešinėje viršuje – paminklai Lietuvos partizanams Kalniškės mūšio vietoje (šalia Krosnos, Lazdijų r.) ir pirmam žuvusiam Lietuvos Respublikos karininkui Antanui |
 |
LKSD narys T. V. Alencevičius uždega atminimo ir pagarbos žvakutę prie kario savanorio Arūno Jarmalavičiaus, žuvusio 2008-05-22, Afganistane, kapo (Alytus miesto naujosios kapinės, Lietuva), 2008-07-05. |
 |
Vilniaus „Lietuvos vėliavų grupė“ Lenkijos harcerų (skautų) Šventose Mišiose (kairėje, Griunvaldas, Olštyno vaivadija), 2008-07-12; Kitos nuotraukos – paminklai ir kryžiai, pastatyti ant kalnelio Kalniškės mūšio vietoje (Lietuva), 2008-07-06 (išskyrus dešinėje viršuje, pačiam kampe, su trispalve juostele – Arūnui Jarmalavičiui, kariui savanoriui, žuvusiam 2008-05-22 Afganistane). |
 |
Istorinė atmintis Punske (Lenkija), 2008-07-06: kairėje – Lietuvos partizanų ryšininkas Juozas Jakimavičius, paminklų partizanams statytojas, lietuvis dzūkas iš Punsko, nuoširdus LKSD ekspedicijos gidas Punsko miestelyje ir jo apylinkėse; dešinėje – senosios Punsko kapinės, kur palaidotas nežinomas Lietuvai karys savanoris Murauskas (vardas nežinomas). Kapo vieta – 7 metrai nuo koplyčios fasado kampo (kur stoviniuoja žmonių pora), lygiagrečiai šoninei koplyčios sienai, ir po to 2 metrai dešinę (link minėtos žmonių poros). |
 |
Lietuvos Valstybės dienos („Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos“) šventimas prie „Žiburio“ lietuviškos gimnazijos Seinuose (Lenkija), 2008-07-05. Kairėje žemai – „knygnešiai“ (Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos ekspedicijos nariai) ruošiasi gimnazijai įteikti lietuviškas knygas, dešinėje viršuje – dainuoja gimnazijos moksleivės. |
 |
Lietuvos Valstybės diena prie Seinų lietuviškosios gimnazijos „Žiburys“ (Lenkija), 2008-07-06: kairėje – moksleiviai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanomis už nuveiktus savo darbus; kairėje viršuje – dainininkas Andrius Mamontovas su savo grupe, po koncerto, neatsigina nuo norinčių įsiamžinti nuotraukoje...; kairėje žemai – šventės svečiai, LKSD ekspedicijos dalyviai (iš kairės dešinę – V. Račkauskas ir D. Gudelis) atminčiai įsiamžino su kolega, laisvės kovų dalyviu iš Švento Kazimiero ordino... visi iš Vilniaus, o susitiko Seinuose. |
 |
Lietuvos Valstybės dienos minėjimas: ir maži, ir dideli... (prie lietuviškos gimnazijos „Žiburys“, Seinai, Lenkija), 2008-07-05. |
 |
Puikus Lietuvos Valstybės dienos šventimas Seinuose, prie lietuviškosios „Žiburio“ gimnazijos, 2008-07-06: kairėje – emocingai dainuoja Andrius Mamontovas; dešinėje – paslaptingas „venecijietiškas“ viduramžių šokis su ugnimi... |
 |
Lenkija, Punsko valsčius, vaizdas pro langą, važiuojant iš Punsko į Šlynakiemį... Lenkijos lietuviai „Gedimino stulpais“ išreiškia savo tautiškumą... ar tai gyvenamasis namas, ar nedidukė autobusų stotelė (kairėje žemai)... 2008-07-06. |
 |
Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos ekspedicijos nariai prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (Kovo 11-osios) paminklo Kampuočių kaime (Punsko valsčius, Lenkija), 2008-07-06. Pirmoje eilėje, pirmas iš kairės – paminklo statytojas, lietuvis, ūkininkas Juozas Pečiulis. |
 |
Lietuviška trispalvė ir Lenkijos erelis... LKSD ekspedicija, po dviejų dienų kelionės „Suvalkų trikampyje“ (Lenkija), ką tik kirto Lenkijos-Lietuvos sieną, netoli Kapčiamiesčio miestelio, 2008-07-06. Šiuo žestu atsargos savanoris V. Račkauskas išreiškė tą džiaugsmą, kai koja paliečiama sava, laisva Tėvynės žemė. |
 |
Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos ekspedicija grįžta į Lietuvą, 2008-07-06. „Foto atminčiai, prie naujo Lenkijos-Lietuvos pasienio stulpo“(iš kairės į dešinę): Rita Kasperskienė, Dainius Gudelis, Aloyzas Baliuka, Antanas Krušnauskas, Vytautas Račkauskas (su vėliava), Tomas Valentas Alencevičius, Vidmantas Kuprevičius, Giedrius Papinigis (fotografuoja Alfredas Girdziušas). |
 |
Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos ekspedicijos (2008-07-05/07) dalyviai ant Merkinės piliakalnio, 2008-07-07. Antrame plane – Merkio ir Nemuno santakos sala. |
 |
Ugnis lietuviui visada šventa, tiek rytą (kairėje), tiek vakare (dešinėje). Kairėje – Vilniaus delegacijos (83 žmonės) atstovas, ankstų rytą, apie 6 valandą, šildosi Lenkijos kempinge prie ugnies, 2008-07-14. Dešinėje - ant Alkakalnio, dar kitaip vadinamo Bažnyčios, piliakalnio, Liškiavoje (Lietuva), Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos ekspedicijos dalyviai „savo laužu“ atsiliepė į Lietuvai pagražinti draugijos kvietimą „Piliakalnių šviesa“ (antrame plane, tolumoje, - Liškiavos bažnyčia), 2008-07-06. |
- Fotonovelė kariuomenės savanoriams
Fotonovelė „Atmintis“ skiriama Lietuvos Kariuomenės savanorių draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Krašto apsaugos bičiulių klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos, skautų „Raitija“, Lietuvos šaulių sąjungos narių ekspedicijoms į Lietuvos bei Lenkijos atmintinas vietas, aplankant žuvusių Lietuvos savanorių ir partizanų už Lietuvos Nepriklausomybę žūties vietas bei kapus, paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo datą, dalyvauti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 75-ųjų metinių paminėjime jų žūties vietoje, pasižiūrėti Žalgirio mūšio inscenizacijos („Žalgirio dienos –2008“) Lenkijoje.
Autorius nesistengė meniškai perteikti vaizdų – tai greičiau dokumentalistika, palydėta literatūriniais pastebėjimais, kas būdinga šio žanro (fotonovelės) tradicijoms. A.Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido sau „papolitikuoti“, ypač rodant Lenkijos valdžios požiūrį į lietuviškas tradicijas, puoselėjamas lietuviškuose kraštuose Lenkijos teritorijoje, senosios ir naujausios istorijos pateikimą per lenkiškąją prizmę… Autorius pabrėžia lietuvių patriotizmą Lenkijos teritorijoje, lietuvybės išsaugojimą ir meilę Tėvynei – tokiai artimai ir tokiai tolimai.
Nėra šiose dokumentinėse fotografijose fiksuoto nuoseklumo – fotonuotraukos lakštuose yra pateikiamos iš skirtingų objektų, teritorijų. Autorių domino vizualinis derinys, o ne dokumentika, idant būtų pabrėžtas bendras ir kartu išskirtinis ryšys tarp visų jo fotografuotų paminklų žuvusiems savanoriams, partizanams. Tą skirtumą ir bendrumą pasistengė „sucementuoti“ eilėmis…
Autorius nesistengė meniškai perteikti vaizdų – tai greičiau dokumentalistika, palydėta literatūriniais pastebėjimais, kas būdinga šio žanro (fotonovelės) tradicijoms. A.Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido sau „papolitikuoti“, ypač rodant Lenkijos valdžios požiūrį į lietuviškas tradicijas, puoselėjamas lietuviškuose kraštuose Lenkijos teritorijoje, senosios ir naujausios istorijos pateikimą per lenkiškąją prizmę… Autorius pabrėžia lietuvių patriotizmą Lenkijos teritorijoje, lietuvybės išsaugojimą ir meilę Tėvynei – tokiai artimai ir tokiai tolimai.
Nėra šiose dokumentinėse fotografijose fiksuoto nuoseklumo – fotonuotraukos lakštuose yra pateikiamos iš skirtingų objektų, teritorijų. Autorių domino vizualinis derinys, o ne dokumentika, idant būtų pabrėžtas bendras ir kartu išskirtinis ryšys tarp visų jo fotografuotų paminklų žuvusiems savanoriams, partizanams. Tą skirtumą ir bendrumą pasistengė „sucementuoti“ eilėmis…
Ats.gr. inž, Bronius Pacevičius
Fot. Alfredo Girdziušo
Fot. Alfredo Girdziušo
2011-11-14
Alfredas Girdziušas. Internetinė nuoroda. Alfredas Girdziušas / fotografas, fotografo profilis
Alfredas Girdziušas / fotografas, fotografo profilis
www.ctrl.lt/fotografas/alfredasgirdziusas/ - „Google“ kopija
≥5 elem. – Geriausių Lietuvos fotografų pildoma nuotraukų galerija.| Apšvietimas 11h | 1-310 | 2-310 | 3-310 |
| Rytas | 1-309 | 2-309 | 3-309 |
Fotografas Alfredas GirdziušasFotografo informacija
Alfredas Girdziušas fotografijos |
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)