Trakų kraštas; Žmonės

Žmonės - Trakų Kraštas

29, ALFREDAS GIRDZIUŠAS. 30, VYTAUTAS ŽEMAITIS. 31, ANŽELIKA GORNATKEVIČIENĖ. 32 , ALEKSEJUS KUTKINAS. 33, AISTĖ KLEINOTAITĖ. 34, ASTA RADIMONIENĖ ...
www.trakukrastas.lt/zmones/index.html - Google kopija

1	EDITA RIZGELIENĖ
2	GŽEGOŽAS KLIJEVSKIS
3	ELONA KAZOKIENĖ
4	LEONARDA ŠOSTAK
5	GALINA MACKEVIČIENĖ
6	VALDAS ČELKIS
7	RAIMONDA KELBAUSKIENĖ
8	DALIA MOCKEVIČIENĖ
9	ALVYDAS MASYS
10	VYDA TOLVAIŠIENĖ
11	VERONIKA JATKEVIČIENĖ
12	VERONIKA IGNATAVIČIENĖ
13	VALERIJA ČIGIENĖ
14	TILTŲ KAIMO AUDĖJOS
15	SOFIJA JEZERSKIENE
16	RYŠARDA KOZUBOVSKAJA
17	RIMANTAS DOVYDĖNAS
18	MARIJAN MACKUN
19	MARYTĖ NEMEIKŠTIENĖ
20	MARIJA ALGĖ ARMALIENĖ
21	MALVINA MIŠKINIENĖ
22	LIONGINAS VIRBICKAS
23	JONAS GVILDYS
24	JANINA KISELIOVA
25	IRENA POMARNACKA
26	GELENA RAKOVSKA
27	DOVILĖ TOLVAIŠAITĖ
28	DALIA IR JONAS ALIŠAUSKAI
29	DALĖ ŽALPIENĖ
30	BOŽENA BELIAK
31	ALFREDAS GIRDZIUŠAS
32	VYTAUTAS ŽEMAITIS
33	ANŽELIKA GORNATKEVIČIENĖ
34	ALEKSEJUS KUTKINAS
35	AISTĖ KLEINOTAITĖ
36	ASTA RADIMONIENĖ

ALFREDAS GIRDZIUŠAS

Išsilavinimas Aukštesnysis
Gimimo data 1948.06.05
Gyvenamoji vietovė Trakų rajonas, Lentvaris
Telefonas 869881744
Elektroninis paštas  a.girdziusas@gmail.com Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai , alfredas@digitalphoto.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Svetainių adresai: http://girdziusas.ten.lt, http://paliesius.photodom.com, http://agirdziusas.blogspot.com, http://girdziusas.wordpress.com

 

II. Veiklos aprašymas

Puoselėjamos veiklos rūšys: fotomenas

Pirmąsias viešas fotoparodas pradėjo eksponuoti nuo 1982 metų. Tai buvo gerai žinomi Lietuvoje bei užsienio šalyse autoriniai fotolakštai „Apšvietimo etiudai, aktai".

Nuo 1988 metų kaip fotokorespondentas ir žurnalistas pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos atgimimo akcijose. Dėl pilietinės tautinės veiklos teko patirti moralinę, fizinę ir turtinę žalą: 1990 metais sovietinių kareivių „Spalio revolicijos" parado metu buvo užpultas Kauno desantininkų, sudaužyta aparatūra; lapkričio 23 dieną sovietų karinė prokuratūra raštu Nr.3107 atsakė, jog „kaltų nerasta", o lapkričio 30 d. kareiviai iš Šiaurės miestelio (osobistai), ieškodami foto kadrų suniokojo foto studiją.

 

Alfredo Girdziušo surengtos foto parodos, pristatančios 1991 metų sausio mėnesio įvykius „1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" turėjo didelį pasisekimą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje (Lenkijoje autoriaus fotoparodas kuravo Lenkijos Seimo senatorius Andžej Kralčinskis [Andrzej Kralczynski]).

Alfredas Girdziušas suteikė galimybę Lietuvos Seimo archyvui iš savo asmeninio foto archyvo pasidaryti virš 8500 tūkstančio kadrų elektroninių (skaitmeninių) kopijų iš užfiksuotų 1988-1994 metų politinių įvykių, vykusių Lietuvoje. Apie 10 000 kadrų dar kopijuojama (papildoma informacija pradėta kopijuoti nuo 2009 m. gegužės mėn.)

 

Nuo 2003 metų Alfredas Girdziušas Vilniaus licėjuje veda meno (fotografijos) raiškos pamokas 11-12 klasių mokiniams.
Kasmet menininkas suorganizuoja apie aštuonias savo mokinių fotografijų ir apie penkias personalinių darbų parodas.

 

Lietuvą bei užsienio šalis apkeliavo autorinės Alfredo Girdziušo fotografijų parodos – foto novelės „Ūla" (Lietuva, Lenkija, Rusija) bei „Atmintis" (Lietuva, Lenkija), foto parodos „Apšvietimo etiudai, aktai" (Lietuva, Estija, Rusija, JAV, Prancūzija, Japonija), „1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" (Lietuva, Lenkija).

 

• Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Alfredas_Girdziu%C5%A1as", Kategorijos: Lietuvos fotografai | Lietuvos žurnalistai.

Internetiniai puslapiai, kur galima surasti mano fotodarbus bei straipsnius, iliustruotus mano fotografijomis:

http://girdziusas.ten.lt
http://paliesius.photodom.com
http://galfredas.livejournal.com
http://api.hi5.com/rest/feed/journal/134209162
http://photosight.ru/271859
http://girdziusas.flamber.ru
http://girdziusas.wordpress.com
http://facebook.com/10628837
http://www.flickr.com/photos/80262953/alfredasfoto
http://agirdziusas.blogspot.com
http://photographers.com.ua/profile/alfredas_girdziusas/ ir kiti

 

Biografija: Fotografas, žurnalistas

Baigė Vilniaus technologijos technikumą, fototechniko specialybę (su pagyrimu) bei Vilniaus universitetą,, žurnalistikos specialybę.

Dirbo šių leidinių redakcijose: „Mūsų žodis", „Mano miestas/My City", „Idea Models"; dienraščiuose „Respublika", „Lietuvos aidas", „Diena", „Galvė", „Trakiečių rūpesčiai".
Lietuvos Fotografijos meno draugijos narys nuo 1988.10.11

 

Kūrybinė veikla:
1980-1989 m. sukurti foto etiudai „Ūla" ( Dzūkijos peizažai), eksponuoti Lietuvos aklųjų draugijos (dabar - LASS) Kultūros rūmuose. Įvairiose Lietuvos rajonų bibliotekose surengta apie 15 parodų.
1982 m. surengta Pirmoji foto paroda"Apšvietimo etiudai, aktai", kuri iki šių dienų „keliauja" po Lietuvą, pasipildydama vis naujomis kinta nuotraukomis.

 

1982-2009 m. „Apšvietimo etiudai, aktai" buvo eksponuota:
Vilniuje, buvusiame Kino teatre"Vilnius",
1987m. – Maskvoje,
1988m. – Čikagoje,
1989 m. – Ignalinos rajono bibliotekoje,
1988 m. – Kemerove,
1989 m. – Taline,
1993 m. – Japonija, Tokijas ,
2000 m. "FoRiVa" parodų salėje,
2003 m – „Profoto" fotosalone
2005 m. – Technikos bibliotekoje Vilniuje ,
2005 m. – VRM kultūros rūmuose,
2009 m. – Vilniaus apskrities Kultūros centre,
2000 m.– k/t "Skalvija",
2000 m. – „ Liteurofoto" parodų galerijoje Alytuje,
2003 m. – Adomo Mickevičiaus bibliotekoje,
2004 m. – Merkinės muziejus,
2005 m. – Zarasų KR
2009 m. – Bernotų kaimo seklyčioje,
2009 m. – Švenčionių "Nalšios" muziejuje,
2009 m. – Adutiškio kultūros namuose ir Ignalinos kultūros rūmuose,
2009 m. – Didžiasalio kultūros namuose, Visagino kultūros rūmuose

 

Foto novelė „Ūla" nuo 2005m. apkeliavo septynis Lietuvos miestus: Vilnių (eksponuota Vilniaus rotušėje, Technikos bibliotekoje, Kalvarijų bibliotekoje, VRM KR, A.Mickevičiaus bibliotekoje), Merkinę, Ignalinos rajono Bernotų kaimo seklyčią, Trakus, Varėną, Švenčionis, Švenčionėlius, Zarasus, Merkinę.

Foto novelė „Atmintis" 2008 -2009 m. buvo eksponuota Vilniaus Karininkų ramovėje, Technikos bibliotekoje, Ekonomikos mokslų kolegijoje, Lietuvos kariuomenės savanorių būstinėje-karo technikos muziejuje, taip pat Ignalinos rajono Bernotų kaimo seklyčioje, Mielagėnų parapijos namuose, Merkinėje ir Punsko lietuvių kultūros namuose (Lenkija).

 

Foto paroda „1991 metų sausio mėnesio įvykių kronika Lietuvoje" nuo 1991 metų kasmet skirtinguose Lietuvos rajonuose buvo eksponuota net 27-iose vietose: Lenkijoje"Kronika Wydarzen na Litwie w styczniu 1991" - Krokuvoje, , Bielsku Bialej, Mszana Dolna miestuose ; Lenkijos-Čekoslovakijos teatrų festivalyje ‚Na granicy", Cieszyn'e-Česky Tėšine, Prancūzijoje Amiene (Amiens), Lietuvos Respublikos Seime. Ši paroda padovanota Lenkijos senatoriui Andžejui Kralčinskiui, kuris šiuo metu eksponuoja minėtus darbus įvairiuose Lenkijos miestuose.

Gausios mokinių iš Vilniaus licėjaus foto parodos: „Vilniaus Šanchajus", „Tristis est Anima mea", „Gamta, žmogus, daiktai", "Esu..." , surengtos Vilniaus Technikos bibliotekoje, A.Mickevičiaus bibliotekoje, Kalvarijų bibliotekoje, VRM KR , Karoliniškių bibliotekoje, Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, taip pat įvairiuose Lietuvos rajonuose bei užsienyje – Merkinės muziejuje, Anykščių kultūros namuose, Švenčionių ir Švenčionėlių bibliotekose, Sankt Peterburge (Rusija).

  2007- 2008 m. fotografų klubo „Fotogurmanai" foto parodos „Tai skiriu Tau" surengti pristatymai visoje Lietuvoje.

 Be foto parodų autorius spausdina ir menines nuotraukas, kurios ne kartą buvo eksponuotos įvairiuose Lietuvos periodiniuose leidiniuose – laikraščiuose bei žurnaluose: „Vyras ir moteris", „Idea Models", „Litva segodnia" ir kit),

 Autoriaus foto nuotraukos buvo panaudotos ir knygų iliustracijoms, pvz. Jonas Juodagalvio „Švenčionių kraštas"(1996m.)„Vyras, moteris ir meilė" (1995 m.)

 Dalyvauja asocijuotų struktūrų, t.y. amatininkus ir kultūros, meno veikėjus vienijančių organizacijų veikloje: Lietuvos fotomenininkų sąjunga

 -
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Šaltinis 1(16) 2009; Alfredo Girdziušo fotonovelė "Atmintis", Punskas

Šaltinis 1(16) 2009 

Punsko Lietuvių liaudies kultūros centre (LLKC) buvo pristatyta fotomenininko Alfredo Girdziušo paroda „Atmintis“. Šios fotonovelės-parodos atidarymas ...
www.punsk.com.pl/saltinis/saltinis.../tekstai.htm - Google kopija - Panašūs

Punsko Lietuvių liaudies kultūros centre (LLKC) buvo pristatyta fotomenininko Alfredo Girdziušo paroda „Atmintis“. Šios fotonovelės-parodos atidarymas Punske skirtas Lietuvos kariuomenės 90-mečiui paminėti. Paroda – apie Lietuvos karius, jų atminimo puoselėjimą Lietuvoje (Dzūkijoje) ir kaimyninėje Lenkijoje. „Atmintis“ gimė A. Girdziušui keliaujant po Lenkiją drauge su Lietuvos kariuomenės atsargos savanoriais (2008-07-05/07 – lietuviškasis Suvalkų trikampis; apie tai rašyta laikraštyje „Savanoris“: 2008 m., nr. 7 (394) ir 2008-07-11/14; Žalgirio mūšio, Dariaus ir Girėno žūties vietos, Marienburgo pilis ir kt. – LLKS leidinyje „Varpas“, 2008-10, Nr. 10 (168)). Fotoparoda (virš 40 stendų) pirmą kartą pristatyta 2008 m. rugpjūčio 2 d. Bernotuose (Ignalinos raj.). Rugpjūčio 9 d. – Mielagėnuose (Ignalinos raj.), minint miestelio 240-ąsias metines. Rugpjūčio 20-24 d. parodą buvo galima pamatyti Vilniaus įgulos Karininkų Ramovėje, o spalio 10 d. – Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete (seminaro „Pilietiškumo ugdymas globalios Europos kontekste“ metu). Seminarą organizavo Lietuvos ekonomikos dėstytojų asociacija (LEDA) ir LKSD. Parodą į Punską atvežė LKSD delegacija (B. Pacevičius, V. Račkauskas, A. Baliuka), kurią pakvietė Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Kiekviename parodos stende puikuojasi nuo 1-3 iki 7-10 geros kokybės, „profesionaliu kampu“ nufotografuotų nuotraukų, „pagardintų“ šmaikščiais eiliuotais autoriaus posakiais ir pastebėjimais.

Parodos atidarymo metu, įžanginį žodį tarė nuoširdžiai LKSD delegaciją priėmęs, LLKC direktorius Robertas Vektorius, pasisakė parodos autorius ir LKSD garbės narys A. Girdziušas, LKSD pirmininkas B. Pacevičius, LKSD metraštininkas V. Račkauskas. Kalbėta apie parodos gimimą, joje vaizduojamą „atmintį“, susijusią su Lietuvos kovomis (Žalgirio mūšis, Nepriklausomybės kovos, partizaninis pokarinis laikotarpis) bei Lietuvos svarbą pasaulyje (Darius ir Girėnas). Parodos pristatyme dalyvavo 19 žmonių (LLKC direktoriaus žodžiais – „labai gausiai“). Paroda patraukė žiūrovų dėmesį. Vienų veiduose žėrėjo susimąstymo gaidelė, kitų – šypsenos... Tikriausiai, punskiečiai nuotraukose atrado save, gimines ir kaimynus bei gimtąsias vietas. Taigi užsimezgė nuoširdi diskusija istorine, lietuvybės puoselėjimo tema. Kiek vėliau, renginio dalyviai apdovanojami Lietuvos kariuomenės spauda, o dovanotos knygos apie Lietuvos kariuomenę bus perduotos Punsko lietuvių bendruomenei ir mokykloms. Parodą „Atmintis“ Punske galima buvo lankyti iki gruodžio 22 d. Vėliau ji vėl sugrįžo Lietuvon... •

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Asmenų fondas; www3.seimas.lt

Asmenų fondas

Seimo archyve saugomi fotografų Antano Ališausko, Romualdo Damulio, Alfredo Girdziušo, Romualdo Lanko fotografijos elektroniniame formate bei Vytauto ...
www3.seimas.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5810... - Google kopija

Seimo archyve saugomi fizinių asmenų dokumentų fondai, kurie archyviniam saugojimui ir naudojimui priimami pagal dokumentų perdavimo ir panaudojimo sutartis. Seimo archyve saugomi fizinių asmenų vaizdo dokumentai atspindintys  svarbius 1988-1992 metų politinius ir visuomeninius įvykius Lietuvoje (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla, Baltijos kelias, 1990 m. kovo 11-oji, 1991 m. sausio įvykiai ir kt.).

Seimo archyve saugomi fotografų Antano Ališausko, Romualdo Damulio, Alfredo Girdziušo, Romualdo Lanko fotografijos elektroniniame formate bei Vytauto Paliulio dokumentinių filmų „Gyvenome tikėjimu ir viltimi" bei „Lietuvos sargyboje" kopijos.

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Varėnos Kultūros centras; Alfredo Girdziušo fotonovelė "Ūla"

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta Alfredo Girdziušo fotografijų darbų paroda „Ūla“. Tai fotonuotraukų ciklas nuo pat Ūlos gimimo iki šių dienų ...

temp.varena.lt/kultura/renginiai.php - Google kopija - Panašūs

Šventas vardas

2006 m. rugsėjo 1 d. Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta Alfredo Girdziušo fotografijų darbų paroda „Ūla“. Tai fotonuotraukų ciklas nuo pat Ūlos gimimo iki šių dienų, kai jai sukako septyneri metukai. Autorius parodą į fotonovelės rūbą „įvilko“savo (pasirašo literatūriniu pseudonimu Alfredu Paliesium) poetiniais tekstais ir, galbūt, kai kuriuos mergaitės gyvenimo tarpsnius šie  eiliuoti pastebėjimai ypač išryškino: pirmasis bendravardžių Ūlų, upės ir mergaitės, susitikimas –„...Ūla pamils gal Ūlą, gal Ūlą išbučiuos Ūla...“. Ypač autorius pabrėžė adaptacinį laikotarpį prasidėjus mokslams menų mokykloje. Tai ir mokslas klasėje, namų ruoša, fortepijono pamokos – tas fizinis bei psichologinis krūvis vaikui, pasiryžusiam mokytis... baleto.Gal autorius tuo norėjo pabrėžti, jog už gražaus baleto šokio fasado slypi sunkus, varginantis darbas. Čia kulminacija pabrėžiama užmigusios su drabužiais Ūlos nuotrauka.

Bet vaikas yra vaikas – nauja diena ir vargai užmiršti. Vėl šėlsmas su bendraklasiais, dūkimas su draugais. Skrydis sūpynėmis ir lėkimas keliu, kuriuo eina kanonų sukaustyta procesija. Taip parodyta priešstata tarp dogmų ir vaikiškos laisvės. Berutuliuodamas fotonovelėje  ne tik fotografinį bet ir literatūrinį pasakojimą, Alfredas Girdziušas parodo kaip formuojasi vaikučio pasaulio pažinimas nuo pat gimimo iki tos dienos, kai jis simboliškai tampa savarankišku savojo „aš“ šeimininku. Tai ypač ryšku pačiose paskutinėse dvejose nuotraukose: Ūla važiuoja traukiniu ir žvelgia pro langą tolyn, į nežinią, o mintys jos lenkia patį sąstatą – koks likimas jos laukia ten, tolumoje. Ir paskutinėje nuotraukoje pavaizduota Ūla, beeinanti tolyn  vingiuotu keliu – „...nešuosi savyje šviesiausią viltį...“.

Taip autorius optimistiškai savą viltį atiduoda nešti savajai... dukrelei Ūlai. Vikriosios, vietoj nenustygtančios Ūlos šėliojimo pripildytame parodos atidaryme dainavo jaunji dainininkė Laura iš Varėnos. Paroda veiks iki rugsėjo 22 d.

--

Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas

Kultūra -> Pramogos

Reikalaujame objektyvaus sausio 16-osios bylos tyrimo; Lietuvos anarchistinis judėjimas

Pavyzdžiui, fotomenininkas ir žurnalistas Alfredas Girdziušas, 1991 m. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2009 m. sausio 16-ąją gavo guminę kulką į koją; ...
www.facebook.com/group.php?gid... - Google kopija

Reikalaujame objektyvaus sausio 16-osios bylos tyrimo

Category:

Organizations - Non-Profit Organizations

Description:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui

2010-ųjų vasario pabaigoje Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme iš esmės pradėta nagrinėti 2009 m. sausio 16 d. įvykių prie Seimo, kurie vadinami riaušėmis, byla. Vilniaus apygardos prokuratūra kaltinimus dėl smurtavimo ir viešosios tvarkos pažeidimų yra pareiškusi 29-iems Lietuvos piliečiams, kuriems gresia 6 metų įkalinimo bausmė.

Visų pirmiausia į akis krinta faktas, kad Lietuvos įstatymai šiuo klausimu yra represyvesni nei Irano Islamo Respublikos. Panašios bylos šiuo metu tiriamos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Irane. Latvijoje 46 žmonės teisiami už dalyvavimą 2009 m. sausio 13-osios proteste prie Seimo, o Irane už dalyvavimą masiniuose protestuose po 2009 m. birželio 12-ąją vykusių prezidento rinkimų teisiama 200 žmonių, 80 iš jų jau nuteista. Lietuvoje už masinių neramumų kurstymą numatoma iki 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė, Latvijoje – iki 8-erių, o Irane už tokį patį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu tik iki 5-erių metų. Maksimalios bausmės už dalyvavimą masiniuose neramumuose 2009-ųjų vasarą Irane susilaukė tik opozicijos lyderis.

Antrasis aspektas, išskiriantis sausio 16-osios įvykių Vilniuje bylą, yra grynai politinis protesto pobūdis. Rygoje ir Teherane nuo įtūžusių žmonių nukentėjo ir niekuo dėti miesto infrastruktūros objektai – parduotuvės, gyvenamieji namai, automobiliai. Tuo tarpu Vilniuje protesto dalyvių veiksmai buvo nukreipti tik į politines struktūras – Seimą ir specialiąją policiją. Nuo valdžios politika nepatenkintų žmonių nukentėjo tik Seimo langai ir policininkų skydai. Taigi sausio 16-osios įvykių dalyviai yra žmonės, įtariami politiniais, o ne kriminaliniais nusikaltimais.

Trečiasis sausio 16-osios įvykių bruožas yra jų spontaniškumas. Prie Seimo susirinkusi minia veikė spontaniškai ir neorganizuotai, todėl prokuratūros kaltinimai organizuotais ir iš anksto suplanuotais veiksmais atrodo itin nelogiški ir nepagrįsti. Pasak prokurorų, sausio 16 d. prie Seimo susirinkę žmonės veikė bendrai ir kartu išprovokavo žmonių sambūrį smurtauti bei pažeisti viešąją tvarką. Anot jų, iš įvairių Lietuvos vietų į profsąjungų rengtą akciją suvažiavę ir vienas kito nepažinoję 29 asmenys per mitingą spėjo susipažinti, iš anksto susitarti ir suorganizuoti riaušes, atnešusias didelių materialinių nuostolių. Ypatingai keistai atrodo kaltinimai, kad žmogus, iš anksto susitaręs su kitais bendrininkais, savo mobiliuoju telefonu išdaužė Seimo langą, o tokių absurdiškų prokuratūros pareiškimų yra ne vienas.

Ketvirtoji sausio 16-osios bylos ypatybė – jos tendencingumas ir vienpusiškumas. Tai jau trečia su šiais įvykiais susijusi byla, pasiekusi teismą. Pirmose dvejose prokuratūros kaltinimai subliuško. Teismas nepripažino nei mitingą organizavusių profsąjungų, nei tame mitinge aktyviai dalyvavusio politiko kaltės. Dabar bandoma apkaltinti minėtus 29 žmones – įrodyti, kad jų, o ne policijos veiksmai išprovokavo smurto protrūkį. Policijos veiksmai iš viso nenagrinėjami. Prokurorų nuomone, žmonės, sugadinę plastikinius Seimo langus ir plastikinius policininkų skydus, yra smurtautojai, o policininkai, šaudę į gyvus žmones ir juos nuodiję ašarinėmis duojomis, yra aukos.

Itin tendencingą teisminės sistemos požiūrį į sausio 16-osios bylą parodo faktas, kad iki šiol nėra užvesta nė viena byla dėl neteisėtų policijos veiksmų, nors į prokuratūrą su tokiais skundais kreipėsi daugybė žmonių. Pavyzdžiui, fotomenininkas ir žurnalistas Alfredas Girdziušas, 1991 m. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2009 m. sausio 16-ąją gavo guminę kulką į koją; gumine kulka į koją buvo sužeistas ir buvęs „Fronto” partijos narys Antanas Čebatariūnas. Tai tik du žmonės, nedalyvavę riaušėse, tačiau nukentėję nuo policijos smurto. Į abu šauta iš nugaros, jiems einant iš įvykio vietos. Abiems policija jokių reikalavimų prieš šaudama nepateikė. Abiems atvejais kulkos ne atsitiktinės, ne rikošetas. Abiejų skundai net nepradėti tirti.

Yra ir daugiau žmonių, nukentėjusių nuo policijos veiksmų, skundų. Policiją į protestą atsakė smurtu, ne tik mušė lazdomis, bet ir šaudė į susirinkusius žmones. Kodėl prokuratūra nepareiškia kaltinimų žmones žalojusiems policininkams? Kodėl ji netiria gausių įvykių dalyvių liudijimų, kad policija pati provokavo riaušes? Šie klausimai lieka be atsako.

Piktina, kad demokratine save vadinanti Lietuvos valstybė nepradėjo tirti policijos savivalės, nors nuo sausio 16-osios įvykių praėjo daugiau nei metai. Prokuratūra, vietoje to, kad imtusi ogjektyviai tirti visus faktorius, kodėl taikus protestas virto riaušėmis, vykdo poltinį vadžios užsakymą ir fabrikuoja bylas mitingo dalyviams. Todėl šiandien reikia, kad į šį procesą įsikištų piliečiai. Atėjo laikas pareikalauti objektyvaus ir nešališko sausio 16-osios bylos tyrimo, kitaip bus žengtas dar vienas žingsnis policinės valstybės link.

Reikalaujame, kad bendromis Lietuvos Respublikos prokuratūros, teisingumo ministerijos ir vidaus reikalų ministerijos pastangomis būtų:

1. Ištirta policijos savivalė 2009 m. sausio 16 d. įvykiuose: nustatyti pareigūnai, įsakę šaudyti į žmones, ir asmenys, vykdę šiuos įsakymus.
2. Nustatytas policijos pajėgų vaidmuo kurstant 2009 m. sausio 16-osios riaušes.
3. Nutrauktas bet koks civilių mitingo dalyvių persekiojimas, kol nebus ištirti 1 ir 2 punkte išvardinti galimi nusikaltimai.

Lietuvos anarchistinis judėjimas
Lietuvos dvasios darbininkų revoliucinių tarybų iniciatyvinė grupė
Neformalus jaunimo sambūris „Sotvaras”
Socialistinis liaudies frontas (read less)

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui

2010-ųjų vasario pabaigoje Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme iš esmės pradėta nagrinėti 2009 m. sausio 16 d. įvykių prie Seimo, kurie vadinami riaušėmis, byla. Vilniaus apygardos prokuratūra kaltinimus dėl smurtavimo ir viešosios tvarkos pažeidimų yra pareiškusi 29-iems Lietuvos piliečiams, kuriems gresia... (read more)

privacy Type:

Open: All content is public.

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas

Reikalaujame objektyvaus sausio 16-osios bylos tyrimo | Facebook

Žemės spalvos. Alfredas Girziušas, Birutė Sudžienė

Žaliasis Pasaulis - „Žemės spalvos“

Birutė SŪDŽIENĖ, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė; Alfredas GIRDZIUŠAS, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Vilniaus licėjaus meno raiškos ...
www.zpasaulis.lt/index.php?id=1137 - Google kopija

 

"Žemės spalvos“

Akimirkos iš šalies vaikų ir jaunimo fotoparodos

Birutė SŪDŽIENĖ, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė; Alfredas GIRDZIUŠAS, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Vilniaus licėjaus meno raiškos mokytojas

 

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro (LJGC) organizuojama šalies vaikų ir jaunimo fotoparoda „Žemės spalvos“, skirta tarptautinei akcijai „Išvalykime pasaulį“, susilaukė  didelio mokinių, biologijos,  dailės mokytojų  ir fotografijos būrelių vadovų aktyvumo. Darbai džiugino žiūrovus kūrybiškumu, originalumu bei meniškumu. Renginio dalyviai buvo paskatinti ne tik stebėti, pažinti gamtą, o ir pateikti savo ieškojimus bei atradimus. Fotoparodos temai „Žemės spalvos“ dalyviai pateikė eksponatus, įamžinusius gamtos grožio, trapumo ir harmonijos akimirkas. Fotoparodos temai „Išgelbėkime žemę“ mokiniai pateikė nuotraukas iš kūrybinių akcijų, gamtos globos renginių ir instaliacijas – kompozicijas iš gamtinių objektų ir gamtinių elementų.  

Parodoje dalyvavo 380 mokinių iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Druskininkų, Birštono, Palangos, Visagino miestų, Akmenės, Marijampolės, Švenčionių, Radviliškio, Šiaulių, Ukmergės, Skuodo, Šilalės, Anykščių, Kaišiadorių, Kretingos, Rokiškio, Prienų, Panevėžio, Plungės,  Vilniaus, Vilkaviškio, Raseinių, Kupiškio, Kelmės, Lazdijų, Tauragės, Kauno, Mažeikių, Ignalinos, Zarasų rajonų mokyklų, Kėdainių švietimo, Tauragės profesinio rengimo, Švenčionių papildomojo ugdymo, Vilniaus Jono Laužiko bendrojo lavinimo, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo, Lietuvos jaunųjų gamtininkų, Rokiškio suaugusiųjų mokymo, Visagino specialiojo ugdymo ir socializacijos, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų, Kelmės moksleivių foto studijos, Šiaulių konservatorijos, Vilniaus pedagoginio universiteto auklėtiniai. Jaunimas 1177 eksponatuose įamžino gamtos grožio, trapumo, harmonijos akimirkas parodos teminiuose skyriuose “Žemės spalvos” ir “Išgelbėkime žemę”. Parodos rėmėjai – Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, leidykla “Lututė”, Lietuvos gamtos fondas,  savaitraštis “Žaliasis pasaulis”.

... Spalio 25 dieną Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre vyko šalies vaikų ir jaunimo fotoparodos “Žemės spalvos”, skirtos tarptautinei akcijai “Išvalykime pasaulį” baigiamasis renginys. Kartu vyko ir seminaras mokytojams “Žmogaus ir gamtos sąlytis fotomene”. Iš visų Lietuvos regionų atvyko 56 formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojai bei fotoparodos dalyviai.

Lietuvos dailininkų ir fotomenininkų sąjungų narys, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos dailės mokytojas-metodininkas, Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas pristatė pranešimą „Gamta ir fotografija: mokinių kūrybos gamtos tema analizė“. Su šiuolaikine, ir ne tik, fotografavimo technika mokinius supažindino Utenos fotocentro fotolaboratorijų vadovas Rimantas Udras. Klausytojai sužinojo ir kai kurių profesinių fotografo paslapčių kaip, pavyzdžiui, nufotografuoti makrovaizdus be įmantrių prietaisų, be brangios fototechnikos. Su gamtos formų komponavimo fotografijoje pagrindais klausytojus supažindino Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros dėstytojas Andrius Surgailis.

Šalies vaikų ir jaunimo fotoparodos „Žemės spalvos“, skirtos tarptautinei akcijai „Išvalykime pasaulį“ baigiamajame renginyje dalyvius, svečius ir organizatorius džiaugsmingai nuteikė Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtinių ir Mykolo Riomerio universiteto pop vokalinės grupės koncertas (meno vadovas Artūras Novikas). Vertinimo komisijos pirmininkas Alvydas Stauskas trumpai apibendrino fotoparodą. LJGC direktorė Ona Sigutė Versockienė pasidalijo įspūdžiais apie renginį ir įteikė dalyviams apdovanojimus.

Už turiningus ir meniškus darbus šalies vaikų ir jaunimo fotoparodoje „Žemės spalvos“, skirtoje tarptautinei akcijai „Išvalykime pasaulį“ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomais, LJGC dovanomis buvo apdovanoti (15-21 metų grupė): Robertas Riabovas, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro II kurso studentas (už darbų seriją „Gamtos grafika“), Vytautas Navikas, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos 1 klasės mokinys (už darbų seriją „Neleiskime žemei žūti“), Laurynas Kalašaitis, Vilniaus Sausio 13–osios vidurinės mokyklos 12 klasės mokinys (už darbų seriją „Mikropasaulis“ - nuotrauka „Ką čia veiki“),  Matas Dulkė, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos 12 klasės mokinys (už darbų seriją „Vandens nuotaika“).

Už gamtosaugos idėjų meninę raišką Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos II laipsnio diplomais bei LJGC dovanomis buvo apdovanoti aštuoni mokinai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos III laipsnio diplomais ir LJGC dovanomis skirtingo amžiaus grupėse buvo apdovanoti 12 mokinių. Už kūrybiškai parengtus darbus LJGC pagyrimo raštais, leidyklos „Lututė“ dovanomis, savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ prenumerata buvo apdovanoti 30 autorių.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštais buvo apdovanoti ir mokytojai, kūrybiškai ir tinkamai padėję mokiniams pasirengti šiai fotoparodai:  Midona Kailiuvienė, Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokytoja; Alfredas Motiejūnas, Anykščių Jono Biliūno ir Antano Vienuolio gimnazijų fotobūrelių vadovas; Jolanta Mašidlauskienė, Vilniaus Sausio 13-osios vidurinės mokyklos mokytoja; Aida Dulkienė, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokytoja; Sondra Jonceva, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro mokytoja; Henrikas Šurkus, Klaipėdos „Varpo“ vidurinės mokyklos mokytojas; Vydas Bečelis, Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojas; Tatjana Kuzmina, Kauno miesto moksleivių techninės kūrybos centro mokytoja; Julius Alekna, Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos mokytojas.

LJGC padėkos raštais buvo apdovanoti: Daiva Paškauskienė, Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokytoja; Jonas Juškevičius, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro fotobūrelio vadovas; Jelena Šepeleva, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos mokytoja; Daiva Mikaliūnienė, Vilniaus Jono Laužiko bendrojo lavinimo konsultacinio centro mokytoja; Laimutė Nazimovienė, Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos mokytoja; Laima Norkuvienė, Kėdainių švietimo centro gamtininkų namų mokytoja.

LJGC padėkos raštais už aktyvų ir sėkmingą dalyvavimą fotoparodoje „Žemės spalvos“ buvo apdovanotos Raseinių „Žemaičio“ gimnazija, Raseinių pagrindinė ir Kėdainių dailės mokyklos.

Belieka tik pasidžiaugti renginio dalyvių ir vadovų kūrybine iniciatyva, palinkėti ir kitais metais Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrui pateikti dar brandesnius darbus.

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Kėdainių fotografai

 

Archyvas - KFD | Kėdainių fotografų draugija

kalbėjo parodos atidarymo metu Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, meno kūrėjas Alfredas Girdziušas. Įvykio galerija (4) ...
www.kfd.lt/index.php?events=all - Google kopija

Trijų kėdainiečių paroda Vilniuje

2009 m. lapkričio 14 d.

2009 m. lapkričio 14 d. Vilniuje, restorano „Marceliukės klėtis“ patalpose, buvo pristatyta trijų kėdainiečių - Daivos ir Vytauto Amalevičių bei V.Amalevičiaus mokinės Godos Tamulytės fotoparoda „Susipažinkime ir…“

„Tai lyg gaivaus vėjo gūsis, įsiveržęs į senais rakandais apstatytas patalpas, gurkšnis tyro šaltinio vandens. Ypač tai buvo matoma Godos darbuose, kuriuose dominavo gėlių žiedų etiudai – gamtos jaunystės simboliai. Autorės nuotraukos dvelkia dar kompozicijos atsargumu, nedrąsa, bet jau noru pateikti žiūrovui tik tą vaizdą, kurs, jos akimis žvelgiant, yra simboliškas, be vizualinių šiukšlių. Vytautas Amalevičius, subūręs kėdainiečius fotomenininkus į klubą, pasikuklino vilniečiams prisistatyti, kad jis yra ne vienos fotoparodos autorius Lietuvoje bei užsienyje. Jo žmona, Daiva patekusi į savo vyro, kaip menininko, fotografijos „liūną“, neatsilieka nuo Vytauto – pateikė savo darbus fotoparodose ir ne tik Kėdainių žiūrovams. Labai džiugu, kad šiuo metu, kada Lietuvoje labai sunku arba net neįmanoma daugeliui nueiti į spektaklį, kino teatrą, pamatyti parodą, atsiranda „keistuolių“ kaip Vytautas Amalevičius, kurie, nebodami finansinių sunkumų, pateikia mums grožį, gėrį, savo ir savo pasekėjų širdies šilumą per fotografiją…“ - kalbėjo parodos atidarymo metu Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, meno kūrėjas Alfredas Girdziušas.

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

15 min. Sausio 13-ąją mealis, sausio 16-ąją guminė kulka (nuotraukos...

1. Sausio 13-ąją medalis, sausio 16-ąją – guminė kulka (nuotraukos ...

   
   

   15 sausio 2010 ... Fotomenininko ir žurnalisto Alfredo Girdziušo gyvenime buvo daug netikėtumų ir paradoksų. Tačiau sausio 16-osios įvykiai Alfredą tikrai ...
   www.15min.lt/.../sausio-13-aja-medalis-sausio-16-aja-gumine-kulka-nuotraukos-56-79878 - Google kopija

Sausio 13-ąją medalis, sausio 16-ąją – guminė kulka (nuotraukos)

Publikuota: 2010 sausio 15d. 17:55 Autorius: Žilvinas Pekarskas / / 15min.lt

Asm. albumo nuotr.  / Alfredas Girdziušas

Foto: Alfredas Girdziušas: sausio 13-osios akimirkos

Foto: Sausio 16-osios riaušės tapo išbandymu ir žurnalistams

Foto: Alfredo Girdziušo meninė fotografija

Fotomenininko ir žurnalisto Alfredo Girdziušo gyvenime buvo daug netikėtumų ir paradoksų. Tačiau sausio 16-osios įvykiai Alfredą tikrai sukrėtė: 1991 metais už profesinę veiklą apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2009 m. sausio 16-ąją prie Seimo jis gavo guminę kulką nuo „savų“.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Sausio įvykių metraštininkas

A.Girdziušas Seimo archyvui perdavė apie 10 tūkst. fotokadrų, kuriuose užfiksuoti 1988–1992 metų įvykiai. Šis neramaus, bet linksmo būdo fotografas, ne kartą gavęs į kailį nuo sovietų karių, 1991-ųjų sausį dirbo „Lietuvos aido“ fotoreporteriu. Redakcija buvo įsikūrusi antruosiuose Seimo rūmuose.

Tą naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją fotografas dar spėjo grįžti į Trakus, pavakarieniavo su šeima ir, išgirdęs Eglės Bučelytės pagalbos šauksmą, vėl atlėkė į Vilnių fiksuoti įvykių prie LTV. Tačiau S.Konarskio gatvės šturmas jau buvo pasibaigęs. Todėl fotografas pasuko į Seimą. Tą naktį ir per kelias kitas savaites parengė keletą fotoreportažų, kuriuos vėliau pamatė daugybė Lietuvos ir šalių kaimynių gyventojų.

„Sausio 13-osios medalį gavau ne dėl to, kad buvau gynėjas ar didvyris. Tiesiog nuolat įamžinau

Alfredo Girdziušo nuotr./1991 m. sausis

istorinius įvykius ir skleidžiau žinią apie Sausio 13-ąją pasaulyje. Visur landžiojau, kaišiojau nosį… Žodžiu, dirbau savo darbą“, – prisimena A.Girdziušas.

Žinoma, Alfredas dėkingas už Sausio 13-osios medalį. Tačiau jį priėmė ne iš karto. Kai sužinojo, kad apdovanojimą teiks Algirdas Brazauskas, buvusio partizano sūnus užvirė: na gal aš ir durnavotas, bet man A.Brazauskas buvo visų pirma CK sekretorius... Nenorėjau medalio iš jo rankų. Tačiau vėliau draugai įkalbėjo: tau medalį teiks ne A.Brazauskas, o prezidentas – nueik ir priimk tą medalį“, – atvirauja meniška ir maištinga siela Alfredas.

Taigi natūralu, kad šis pasiutęs fotografas rizikuodamas kailiu nuolat sukiodavosi karštose vietose. Kaip, beje, ir daugelis kitų kolegų fotografų. Netgi 1988 m. „bananų baliuje“ Puškino skverelyje (Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje) Alfredas dalyvavo ir visa tai fotografavo.

„Lietuviškų bananų balius“ sausio 16-ąją

„Tos riaušės prie Seimo prasidėjo 12 valandą. Iš pradžių eisena, pasistumdymai, parėkavimai. Paskui tie kvailiai pradėjo mėtyti sniegą ir plytas į langus. Pačiame įvykių epicentre figūravo rusakalbiai žmonės, akivaizdžiai angažuoti. Jie kalbėjo „apie 50 litų (užmokestį)“ ir klausė, „kada eisim į vidų“, – liudija A.Girdziušas metų senumo įvykius.

Pasak Alfredo, specialiosios pajėgos malšinti agresyvios minios atvyko praėjus beveik pusantros valandos. „Aš jiems ir sakiau: tai kurių biesų leidote daužyti langus, kodėl nenustūmėte žmonių? Paskui įsimaišė ir Paleckiukas (A.Paleckis – aut. past.). Prasidėjo bananų balius ir šaudymas. Bet šaudė ne į tuos aktyvistus, kurie mėtė akmenis į stiklus, taikė į prie senojo Žvėryno tilto susirinkusią minią“, – prisimena fotografas.

Atklydusi kulka

A.Girdziušas tapo vienu iš kelių taikių žmonių, sužeistų prie Seimo sausio 16-ąją. „Aš dirbau savo darbą – fiksavau įvykius. Prisimenu, praėjus gal pusantros valandos nufotografavau

Alfredo Girdziušo nuotr./Alfredo Girdziušo žaizda

išdaužytus Seimo langus. Tuomet pro specialiųjų pajėgų užtvarą, apjuosusią Seimo rūmus, išėjau į Gedimino prospektą. Už jo, ties maisto prekių parduotuve, gal už 20 metrų, stovėjo nustumta minia. Dairiausi, kur man eiti toliau, kai pajutau skausmą kojoje – kažkas į mane šovė. Nemanau, kad tai buvo atsitiktinumas, nes kulka nėjo rikošetu. Arba buvo taikytasi tiesiai į mane, arba šaulys paleido kulką nesitaikydamas, tiesiog į žmonių pusę. Kulką pasiėmiau atminimui, žaizdą specialiai nufotografavau. Na, visa laimė, kad koja liko sveika, vaikų dėl to bus“, – dabar juokiasi fotografas.

Tačiau tuomet jis nesijuokė. Iškart po 2009 metų sausio įvykių vidaus reikalų ministrui Rimantui Palaičiui, laikraščių redakcijoms ir LR Seimo kanceliarijai išsiuntė protesto laišką. Jame piktai išdėstė savo mintis, nesirinkdamas žodžių: „Ar gali,  vadinamasis ministre, paaiškinti savo pavaldinio tokį poelgį, o gal specialiai užsakei, kad būtų sužalota mano koja. Jeigu tavo pavaldiniai teigia, kad atsitiktinai gali pataikyti kulka, tai gal aš užsukęs „atsitiktinai“ tavo pavaldiniui į snukį (atsiprašau, bet jeigu šaudo į žurnalistus – tai jis jau yra gyvulys, o pas gyvulius tik snukiai)“, – rašė supykęs fotografas.

Jeigu tavo pavaldiniai teigia, kad atsitiktinai gali pataikyti kulka, tai gal aš užsukęs atsitiktinai „atsitiktinai“ trenksiu tavo pavaldiniui į snukį...

Vėliau su ministru R.Palaičiu susirašinėjo ir elektroniniu paštu: „Tamsta Raimundai Palaiti, (nesikreipiu kaip į ministrą, bet kaip į asmenį). Tikiuosi, gavai mano laišką, išsiųstą  po sausio  16 d. įvykių  prie Seimo. Nesitikėjau ir nesitikiu gauti atsakymo, nes tavo pavaldinių paleista kulka sužalojusi man, kaip žurnalistui, koją, iškėlė daug klausimų, kuriuos išsakiau kai kuriems Seimo nariams, pateikiau Lietuvos saugumo departamentui, spaudai ir televizijai.“

Ir toliau dar kelios ne itin malonios frazės, kuriomis ministras kaltinamas įsakęs šaudyti visus, buvusius prie Seimo sausio 16-ąją.

 „Išeitų, kad jei pasielgė su manimi kaip su šuniu ar prostitute. Todėl, manau, turiu moralinę teisę kreiptis į jį nemandagiai“, – aiškina Alfredas.

Ministras R.Palaitis Alfredui  el.paštu atsakė tuo pačiu tonu. Laiško pradžioje – išrašas iš „Wikipedijos“. Ten rašoma, kad A.Girdziušas yra fotomenininkas, dažniausiai fotografuojantis aktus. Toliau – atsakymas. Aš su Jumis kiaulių neganiau, išauklėti ir mandagūs žmonės tokiais atvejais kreipdamiesi paprastai vartoja kreipinį „Jūs“.

„Prašau manęs negąsdinti – neišsigąsiu. Ir dar... Aš su Jumis kiaulių neganiau,  išauklėti ir mandagūs žmonės tokiais atvejais kreipdamiesi paprastai vartoja kreipinį „Jūs“. Jei Jūs nusprendėte persikvalifikuoti iš vieno fotomeno žanro į kitą, tai Jūsų valia, tačiau turite įvertinti ir visas savo naujojo žanro – fotografuoti riaušes – rizikas. Jų neįvertinęs neieškokite kaltų – tai buvo Jūsų paties sprendimas“, – rašė ministras.

Reikalauja atsiprašyti

„Na, kaip aš galiu kreiptis į ministrą „Jūs“, jei man tokį idiotišką atsakymą parašė? Na, gal ir mano laiškas buvo idiotiškas, bet aš buvau įžeistas ir sužeistas. Taip ir dabar kalbėčiau su ministru, nes iki šiol jaučiuosi kaip šuo. Jei jis atsiprašys viešai, tuomet kreipsiuosi „Jūs“ arba „pone“, – iki šiol neatlyžta fotomenininkas.

Šiuo metu Alfredas ruošia parodą apie sausio 16-osios įvykius ir žada ją pavadinti „Ne! Regėta Lietuva“ (tai turėtų reikšti – nepriimtina Lietuva).

„Prisimenu, pro langą žiūri seimūnai į piktą minią ir šypsosi, dantis rodo. Ar galima taip elgtis su žmonėmis? – klausia Alfredas, užfiksavęs ir šias sausio 16-osios akimirkas. Kodėl reikėjo taip erzinti žmones? Ar tai kam nors buvo naudinga? – iki šiol neranda atsakymo.

Foto: Sausio 16-osios riaušės tapo išbandymu ir žurnalistams

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Fwd: Bernardinai. Fotografas A. Girdziušas: „Nespėjau būti visur“ 2010-01-13 Rubrikose: Politika » Lietuvos naujienos Visuomenė » Istorija ir atmintis Multimedija » Nuotraukos

---------- Forwarded message ----------
From: Alfredas Girdziusas <a.girdziusas@gmail.com>
Date: 2010/11/12
Subject: Bernardinai. Fotografas A. Girdziušas: „Nespėjau būti visur“ 2010-01-13 Rubrikose: Politika » Lietuvos naujienos Visuomenė » Istorija ir atmintis Multimedija » Nuotraukos
To: alfredas girdziusas <a.girdziusas@gmail.com>

Fotografas A. Girdziušas: „Nespėjau būti visur“ - Bernardinai.lt

13 sausio 2010 ... Šie fotokadrai, paimti iš asmeninio Alfredo Girdziušo 1988-1996 m. fotoarchyvo ir yra skirti surasti bei nustatyti Lietuvos Nepriklausomybės ...
www.bernardinai.lt/...girdziusas.../comments - Google kopija - Panašūs

Fotografas A. Girdziušas: „Nespėjau būti visur“

2010-01-13

Rubrikose: Politika » Lietuvos naujienos  Visuomenė » Istorija ir atmintis  Multimedija » Nuotraukos 

„Man buvo labai įdomu, norėjau sekti ir fiksuoti tuos įvykius, teko susidurti ir net susidraugauti su vėliau išgarsėjusiais politikais, jie taip pat šalo kartu su visais žmonėmis lauke prie laužų“, - šiandien pasakoja Alfredas Girdziušas, „Lietuvos aido“ fotokorepondentas, fiksavęs įsimintiniausius sausio 13-osios įvykius. Jis pasakoja, kad laiko anuomet neskaičiuodavo, o numigti tekdavo ten, kur pakliuvo.

 „Lietuvos aido“ redakcija tuomet buvo Seimo rūmuose, todėl aš likdavau redakcijoje iki vidurnakčio, fotografuodavau minias, apgulusias parlamentą, ne tik todėl, kad to reikėjo darbui, bet ir todėl, jog man buvo įdomu, norėjosi įamžinti tokius neeilinius įvykius. Miegodavau redakcijoje arba savo fotostudijoje greta Žaliojo tilto,  porą savaičių net nebuvau namuose, anuomet gyvenau už Vilniaus“, - pasakojo fotomenininkas.

„Fotografuodavau ir užsirašydavau žmonių vardus pavardes, iš kur jie ir kas jie tokie, gaila, bet šiuos užrašus praradau“, - kalbėjo fotokorespondentas. Jis prisipažino bandysiantis ieškoti žmonių, kuriuos galima išvysti jo nuotraukose. „Dėsiu nuotraukas į internetą ir raginsiu atsiliepti tuos, kurie yra nuotraukose. Norėčiau turėti tikslią informaciją“, - kalbėjo A.Girdziušas.

„Tiesa, nefotografavau parlamento viduje, visuomet sukinėjausi lauke, fiksavau Seimą saugančių žmonių kasdienybę, sostinės gatvėmis riedančius tankus“, - beveik dviejų dešimtmečių senumo prisiminimais dalijosi fotografas.

„Mano nuotraukose matyti, kas man buvo įdomu, visada objektyvą kreipiau į žmonės, fiksavau emocijas, nuotaikas, sustingusią akimirką. Įdomiausios nuotraukos gavosi iš vadinamosios „mirties zonos“, žmonių minios, atsidūrusios tarp dviejų barikadų“, - atsiminė fotografas.

Jis prisipažino, kad į gatves su fotoaparatu eidavo ne tik vedamas profesinio smalsumo, tai buvo ir pilietiškas elgesys.  Fotografuodamas laisvės gynėjus jis prisidėjo prie kuriamos istorijos, anuomet ji buvo kuriama tiesiog gatvėje.

Jis apgailestavo, kad negalėjo būti visur ir fotografuoti visko, fotoaparato akis pagavo tik tai, kas vyko greta parlamento.

„Nespėjau būti visur, niekada nežinojai kas, kada ir kur nutiks, todėl vieni fotografai tūnojo greta parlamento, kiti – šalia spaudos rūmų ar televizijos bokšto. Galvojome, kad pagrindinis puolimo objektas visgi bus parlamentas“.

Fotografuoti teko ne tik laisvės gynėjus, bet ir rusų kareivius, koministų aktyvistus. „Niekas manęs nemušė, bet fotoaparatą buvo sudaužę net du kartus. Tiesa, žiauriausių momentų, susidorojimo su žmonėmis prie televizijos bokšto nefiksavau, būtent tą naktį, tikėdamas, kad viskas rimsta, grįžau namo“, - kalbėjo fotografas.

Pasak jo, laisvės gynėjus įamžino ne tik žurnalistai, bet ir sovietinio saugumo agentai, komunistų propagandistai. Esą tos nuotraukos taip pat įdomios, vertos dėmesio, nes tie patys žmonės pastebėti ir nufotografuoti jau visai kitaip.

„Į savo priešus žiūri visai kitaip, nėra to idealizmo, kurį gal ir pasąmoningai mes pastebėdavome ir fiksuodavome“, - įsitikinęs fotografas. A. Girdziušas sakė pastebėjęs, kad parlamento gynėjų gretose buvo ir tokių, kurie buvo atėję „ištirti situacijos“, prireikus laisvės jie nebūtų gynę.

 „Pažinojau nemažai komunistiniam režimui dirbusių žmonių, mačiau jų ir greta parlamento tomis naktimis. Manau, dalis jų buvo atėję pažiūrėti, „tyrė priešą“. Matyt, tuo metu jiems taip buvo liepta“, - spėliojo fotografas.

Anot jo, fiksuodamas sausio įvykius baimės nejautė, esą kur kas baisiau buvo tų pačių metų vasara - rūgpjūčio pučo metu, kai Maskvoje vyko neaiškūs valdžios pasidalijimai, o iš savo rūmų Vilniuje bėgo paskutiniai KGB darbuotojai.

 „Tuomet nuo įtampos buvo įkaitęs net oras, maniau, jei įvyks konfliktas tarp KGB darbuotojų ir besibūriuojančių žmonių, kraujo praliejimo neišvengsime ir antrą kartą. Buvo tikrai baisu“, - prisipažino fotografas.

Karinius konfliktus A. Girdžiusas fotografavo ir užsienyje, jam teko stebėti Gruzijos – Pietų Osetijos konfliktą 1991 metais. „Namie karinį konfliktą fiksuoti kur kas baisiau, jausmas – visai kitas“, - trumpai paaiškino žurnalistas.

A. Girdziušas iš savo asmeninio fotoarchyvo leido Lietuvos Seimo archyvams pasidaryti virš 8,5 tūkstančio kadrų elektroninių (skaitmeninių) kopijų iš užfiksuotų 1988-1994 metų politinių įvykių, vykusių Lietuvoje. Apie 10 tūkstančių kadrų dar kopijuojama. Už 1991 metų sausi ir rugpjūčio įvykių fotoreportažus jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Video: Kai istorija buvo kuriama gatvėje…

Jūratė Važgauskaitė

Bernardinai.lt

Komentarai (8) Komentarų srautas

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Alfredas 2010-01-13 21:01

Dalis 1991 metų fotoarchyvų yra saugoma LRS. Renkama medžiaga ir NGS (Nepriklausomybės gynėjų sąjungos) iniciatyva - bus paskelbta ir internete nuotraukos. Dalis informacijos (nuotraukos) bus paskelbta inernetiniame puslapyje: http://agirdziusas.blogspot.com NGS (Nepriklausomybės gynėjų sąjunga) fotoarchyvai 1988-1996 m ...Šie fotokadrai, paimti iš asmeninio Alfredo Girdziušo 1988-1996 m. fotoarchyvo ir yra skirti surasti bei nustatyti Lietuvos Nepriklausomybės gynėjus, ... girdziusas-foto.blogspot.com/2009_03_01_archive.html - Google kopija Galima skambinti mob.tel.: +37069881744 Arba el.pastas a.girdziusas@gmail.com

netinkamas

Juozukas 2010-01-13 14:40

Gražu. Labai gražu.

netinkamas

Trupmenas 2010-01-13 12:17

"Tiesa, žiauriausių momentų, susidorojimo su žmonėmis prie televizijos bokšto nefiksavau, būtent tą naktį, tikėdamas, kad viskas rimsta, grįžau namo“, - kalbėjo fotografas. Tik nereikia kabint tautai makaronų, stukačiuk. Kažkodėl tik tamstai, vienam galėjo pasirodyti, kad tą naktį viskas rimsta. Buvai atšauktas į kontorą. Labai įdomu, kiek dar tokių infiltruotų KGB agentų buvo apdovanota Sausio 13 ordinais?

netinkamas

juju 2010-01-13 12:01

gal turima galvoje kur butu galima inete rasti senu fotkiu is sausio 13os ir pvz save atpazinti:) o atpazinus - prisistatyti vardeniu pavardeniu :) manau tokia galimybe netrukus bus, gi komunikaciju amzius dabar

netinkamas

vlkmp 2010-01-13 11:47

"Gal būtų tikslinga sukurti galerijas, kur galimas priėjimas internetu besidomintiems?"

ilgai galvojau, ka tai galetu reiksti, bet taip ir nesupratau - koks priejimas internetu?

netinkamas

Trupmenas 2010-01-13 11:12

O kaip ten yra dėl liustracijos?

netinkamas

al 2010-01-13 10:30

Turiu kelias dešimtis nuotraukų iš sausio įvykių prie spaudos rūmų ir parlamento. Gal būtų tikslinga sukurti galerijas, kur galimas priėjimas internetu besidomintiems?

netinkamas

jj 2010-01-13 09:11

kaip galima paziureti tuos reportazus, tas nuotraukas? nuo 1991 sausio 12 iki sausio 14 beveik visa laika praleidau prie Parlamento, fotografavau, zmones daznai prase atsiusti nuotraukas, rasiausi adresus, bet didele dalis negatyvu per mano nepatyrima ir neapdairuma buvo apsviesta, deja..

netinkamas

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

www.voruta.lt; Lietuvos istorijos laikraštis data: 2010-10-23; Fotografas Alfredas Girdziušas novelistas?

Spausdinti - Lietuvos istorijos laikraštis

Kas „plaukioja“ fotografijos vandenyse ir kam įdomi ši meno raiška, gali prisiminti fotomenininko bei žurnalisto Alfredo Girdziušo Lietuvoje pagarsėjusią ...
www.voruta.lt/print.php?id=2111 - Google kopija

Fotografas Alfredas Girdziušas novelistas?
 

Kas „plaukioja“ fotografijos vandenyse ir kam įdomi ši meno raiška, gali prisiminti fotomenininko bei žurnalisto Alfredo Girdziušo Lietuvoje pagarsėjusią fotonovelę „Ūla“ – lyrinį fotopasakojimą apie mergaitės (jo dukros Ūlos) gyvenimą nuo pat gimimo momento iki to laiko, kai Ūla pradėjo mokytis Lietuvos nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje. Galbūt kaip kontrastą arba net priešingybę šiai temai, fotomeninkas 2008 metų antroje pusėje sukūrė antrąjį literatūrinį pasakojimą – fotonovelę „Atmintis“.

 

Ši fotonovelė yra skiriama Lietuvos Kariuomenės savanorių draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Krašto apsaugos bičiulių klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos, skautų „Raitija“, Lietuvos šaulių sąjungos narių ekspedicijoms į Lietuvos bei Lenkijos atmintinas vietas, aplankant žuvusių Lietuvos savanorių ir partizanų už Lietuvos Nepriklausomybę žūties vietas bei kapus, paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo datą, dalyvauti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 75–ųjų žūties metinių paminėjime jų vietoje, pasižiūrėti Žalgirio mūšio inscenizacijos („Žalgirio dienos – 2008“) Lenkijoje.

 

„Atmintis“ gimė A. Girdziušui keliaujant po Lenkiją su Lietuvos kariuomenės atsargos savanoriais (2008 07 05–07, lietuviškasis Suvalkų trikampis – apie tai rašyta laikraštyje „Savanoris“, 2008 m., Nr. 7 (394) ir 2008 07 11–14, Žalgirio mūšio, Dariaus ir Girėno žūties vietos, Marienburgo pilis ir kt. – LLKS leidinyje „Varpas“, 2008 10, Nr. 10 (168)). Ši fotoparoda (daugiau nei 40 stendų) pirmą kartą pristatyta šių metų rugpjūčio 2 d. Bernotuose (Ignalinos raj.), paskiau 9 d. – Mielagėnuose (Ignalinos raj.), minint miestelio 240–ąsias metines, vėliau, nuo rugpjūčio 20 d. ją buvo galima pamatyti Vilniaus įgulos Karininkų Ramovėje, o spalio 10 d. – Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete, seminaro „Pilietiškumo ugdymas globalios Europos kontekste“ metu (seminarą organizavo Lietuvos ekonomikos dėstytojų asociacija (LEDA) ir LKSD). Parodą į Punską nuvežė LKSD delegacija (B. Pacevičius, V. Račkauskas, A. Baliuka), Punsko kultūros namų klojimo teatro režisierės Jolantos Malinauskaitės–Vektorienės kvietimu. Minint Lietuvoje Baltijos kelio 20–metį, Lietuvos genocido pradžios datą – rugpjūčio 23 d., taip pat paminint Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, partizanų dieną, ši fotonovelė visą vasarą buvo eksponuota Merkinės etnografijos bei genocido muziejuje.

 

Pagaliau fotonovelė „Atmintis“ vėl grįžo į Vilnių ir nuo rugsėjo 3 dienos laukia žiūrovų bei vertintojų Lietuvos technikos bibliotekoje.

 

Kiekviename lakšte (fotokompozicijoje) puikuojasi nuo 3 iki 5 geros kokybės, „profesionaliu kampu“ nufotografuotų nuotraukų, „pagardintų“ šmaikščiais eiliuotais autoriaus posakiais ir pastebėjimais.

 

Autorius nesistengė meniškai perteikti vaizdų – tai greičiau dokumentalistika, palydėta literatūriniais pastebėjimais, kas būdinga šio žanro (fotonovelės) tradicijoms. A. Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido sau „papolitikuoti“, ypač rodant Lenkijos valdžios požiūrį į lietuviškas tradicijas, puoselėjamas lietuviškuose kraštuose Lenkijos teritorijoje, senosios bei naujausios istorijos pateikimą per lenkiškąją prizmę... Autorius pabrėžia lietuvių patriotizmą Lenkijos teritorijoje, lietuvybės išsaugojimą ir meilę Tėvynei – tokiai artimai ir, kartais, tokiai tolimai...

 

Šiose dokumentinėse fotografijose nėra fiksuoto nuoseklumo kaip pirmoje fotonovelė „Ūla“ – fotonuotraukos lakštuose pateikiamos iš skirtingų objektų ir teritorijų. Autorių domino greičiau vizualinis derinys, o ne dokumentika, idant būtų pabrėžtas bendras bei kartu išskirtinis ryšys tarp visų jo fotografuotų paminklų žuvusiems savanoriams, partizanams. Tad tą skirtumą ir savotišką bendrumą pasistengė „sucementuoti“ eilėmis...

 

Paskutinę dieną, tikriau parodos atidarymo metu, autorius į fotonovelės „Atmintis“ ekspoziciją inkrustavo papildomą lakštą su „šiandieniniu“ pastebėjimu ir, kaip įprasta, lyriniu komentaru – Šiaulių Kryžių kalne surasto bei nufotografuoto Vorkutos politkalinių granitinio paminklo, atvaizdu. Šiame paminkle yra iškalti pranašiški žodžiai–prašymas, o gal maldos pradžia: „Viešpatie, suteik lietuviams išminties ir sąžinės...“.

 

Autorius nedviprasmiškai žiūrovams primena šių metų sausio 16 dienos riaušių prie Lietuvos Respublikos Seimo padarinius ir šiandieninių kai kurių politikų požiūrį į tuos įvykius:

„...Neskaitė kalinių maldos! – tau reikia laisvės Lietuvos?! – su šypsena iš aukšto žvelgia mūs „tarnai“, kai Seimo langus daužo „Jedinstvos“ kitataučiai, o mūsų angelai–sargai, surengę poligoną, savus vaišina kulkomis, guminėmis...

– Ko ten buvai???

– Užtat gavai!!!

– Galėjai „Stikliuose“ prie „bambelio“ sėdėti!!!

…VIEŠPATIE, SUTEIK LIETUVIAMS IŠMINTIES… NES DAUGELIS JAU SĄŽINĘ PRARADĘ…“

 

Ne paslaptis, kad šios fotonovelės autoriui tądien fotografuojant reportažą prie Seimo, VRM policininkai šovė ir gumine kulka sužalojo A. Girdziušo koją. Į paklausimą kodėl bei už ką buvo šauta į A. Girdziušą, VRM ministras Raimundas Palaitis atsakė, jog jis su nukentėjusiuoju „...kiaulių neganė“ ir „jeigu pakeitė (A. Girdziušas – aut. past.) fotografavimo žanrą (atseit, aktų fotografavimas – aut. past.), tai reikia kaltinti save...“, o į jį, t. y. VRM ministrą R. Palaitį, kreiptis tik „JŪS“...

VRM ministras R. Palaitis, matyt, sugebėjo internete surasti tik šią informaciją, o kad autorius už 1991 metų sausio mėnesio bei vėlesnių įvykių fotoreportažus apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu, mūsų „tarnas“ nesugebėjo „iššifruoti“.
 

A. Girdziušas iki šiol nesulaukė oficialaus atsakymo už ką buvo sužalotas gumine kulka...

Fotonovelė „Atmintis“ turi išliekamąją vertę savo dokumentiniais kadrais, nes ekspedicijos metu užfiksuoti siužetai laiko tėkmėje įgauna jau istoriškumo statusą. O laikas yra negailestingas. Vienintelis būdas tą istoriškumą išsaugoti – atmintis. Labai mažą mūsų tautos istorijos dalelę A. Girdziušas įdėjo į savo fotonovelę „Atmintis“.

 

P. S. Čia ne spaudai, bet galima ir pavartoti

 

Čia tik kai kurie faktai...

 

Lietuvos kariuomenės Savanorių draugija (LKSD) tradiciškai, IV kartą, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga, organizavo pažintinę išvyką – ekskursiją (2008 m. liepos 5–7 d.)po pietvakarines Lietuvos žemes ir po Suvalkų kraštą (Lenkija).

 

Ekspedicija aplankė Nepriklausomybės kovų savanorio Kazio Varkalos kapą Išlauže (Prienų r., mirė 2005 m.), DLK Kęstučio paminklą Prienuose, pirmo žuvusio Nepriklausomybės kovų karininko Antano Juozapavičiaus (žuvo 1919 02 14), savanorio Artūro Sakalausko (žuvo 1991 08 21), kario Arūno Jarmalavičiaus (žuvo 2008 05 22) ir pokario partizano Kazimiero Savičiaus–Urano (mirė 2008 01 15) kapus (visi palaidoti Alytuje), žuvusių Kalniškių (1945 05 16, 55 pavardės) ir Liepakojų mūšiuose (1945 11 21, 22 pavardės) partizanų kapus Simne (Alytaus r.) ir pačią Kalniškių mūšio vietą (šalia Krosnos, Lazdijų r.), privatų akmenų ir jotvingių krašto muziejų „Jotvingių kiemas“ (Kybartų km, Būdviečio sen., Lazdijų r., ekskursijai gidavo šeimininko brolis Arūnas Mazurkevičius) ir paminklą knygnešiui Vincui Markevičiui jo buvusioje sodyboje Gilušių kaime (Lazdijų r., per sodybos gyvenamojo namo vietą buvo pravesta SSRS–Lenkijos siena – spygliuota viela).

 

Atvykusi į Seinus, LKSD delegacija iškart pateko į Liepos 6-osios šventę, kurią organizavo lietuviškos „Žiburio“ gimnazijos vadovybė, apžiūrėjo Seinų vyskupijos ganytojo Antano Baranausko paminklą (statytas 1999 11 28, kapo aplankyti nepavyko – bazilikoje vyko šv. Mišios) ir Lietuvos savanorių kapus Seinų kapinėse. Taip pat apsilankė Šlynakiemio kaime (Punsko valsčius), kuriame 1949 m gruodžio 13 d. žuvo du Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas–Rimvydas ir Vytautas Prabulis–Žaibas. Pakeliui užsuko į Kampuočių kaimą (Punsko valsčius), kur yra pastatytas, kol kas vienintelis pasaulyje, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui (1990 03 11) skirtas akmeninis paminklas, apžiūrėjo Punsko centre esančius „1944–55 metų kovotojams už laisvę kritusiems Suvalkų trikampyje“ paminklus (J. ir P. Jakimavičiai yra minėtų paminklų statytojai–iniciatoriai).

 

Nuvyko į Berznyką, kuriame pagerbė 1918-20 m. žuvusių Lietuvos savanorių kapus. Kapčiamiesčio kapinėse aplankė 1831 m sukilimo dalyvės grafaitės Emilijos Pliaterytės kapą. Liškiavoje, užlipo į piliakalnius ir, atsiliepiant į Lietuvai pagražinti draugijos kvietimą „Piliakalnių šviesa“, uždegė simbolinį laužą ant Alkakalnio, dar kitaip vadinamo Bažnyčios, kalno. Aplankę vietinį muziejų, įrengtą „buvusioje cerkvėje“, užkopė į Merkinės piliakalnį pasigrožėti Merkio ir Nemuno santaka. Pakeliui nuvyko į Vilnių, stabtelėjo ties Vytauto Didžiojo paminklu Perlojoje (Varėnos r.). Vėliau,

2008 m. liepos 11 d. pažiūrėjo Žalgiro mūšio inscenizaciją, kurioje dalyvavo apie1 300 riterių, („Žalgirio dienos – 2008“, Lenkija), po to aplankė Dariaus ir Girėno žūties vietą, kurioje buvo paminėtos 75–osios lakūnų žūties metinės.

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:

 

1. Parodos atidarymo metu autorius A. Girdziušas (pirmas iš dešinės)

2. Bronius Pacevičius (pirmas iš kairės)

3. Vytautas Rackauskas (pirmas iš dešinės)

4. Akmenys

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas