Po Merkinės tiltu čiulbėjo ne tik lakštingalos, kukavo gegutė, bet ir žodį skraidino gražus pulkelis literatų, poetų. Tai buvo tikras, mažasis poezijos pavasaris. Idėja čia susirinkti kilo Merkinės muziejaus direktorei Aldonai Raugalaitei. Tarptautinės muziejaus dienos proga pernai ji sukvietė poezijos kūrėjus ir mylėtojus į šią nuostabią ypatingos akustikos „salę“ Merkinėje po tiltu per Nemuną. Čia po atviru dangumi ir vyko poetiniai skaitymai. Renginį pakartojo šiais metais. Direktorė pasikvietė daugiau svečių, tai: Alytaus „Tėkmės“ klubo nariai iš Varėnos, Subartonių kaimo, Merkinės literatai ir Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ (PMMA)nariai. Atvyko ir respublikinės PMMA „Branduma“ viceprezidentas Alfredas Girdziušas. muziejininkės totorės Liusės Gaidamavičienės eilių apie gimtąją kalbą ir Tėvynę Lietuvą. Man tikrai nuriedėjo jaudulio ašara. Paskaitykit ir jūs: „ Tu priglaudei, mylėjai ir globojai,/ Savų laukų man grožį dovanojai,/ Todėl seniai vien tau žemai lenkiuos/... Likimai mūsų amžiams susipynė,/Motulė man esi brangi,/Esi Tėvynė“. Muziejininkė savo kolegei padovanojo totorių pyragą „šimtalapį“ o Merkinės muziejui – Vytauto mirties 600 metų jubiliejui skirtą medalį, kurį pagamino L. Gaidamavičienės šeima. Jie moko menų ir kitus. Ji taip pat pakvietė visus apsilankyti totorių muziejuje.
Prie Nemuno, Druskininkuose brandumiečių gimusios eilės suskambėjo savitomis melodijomis ir žodžiais. Julija Bliūdžiuvienė žmogaus gyvenimą mato, kaip obelų žydėjimą, kaip saulės blyksnį. Ji linki, kad: „mūsų dienos – žiedlapiai balti nukristų į mūsų širdis ir subujotų proto, garbės ir sąžinės daigais“. Marija Plutulevičiūtė, kurios gimtinė netoli Merkinės – Mardasavo kaimas, padovanojo prisiminimų puokštę apie Merkinę, jos istoriją. Prisiminė rašytoją V. Krėvę – Mickevičių, kurio posmuos ir raštuos „išliko didelė meilė savo kraštui“. Janina Žilionienė ragino naudoti žodį atsakingai, kad „Jis visiems tik gėrį skleistų“. Stasė Skuodienė – gamtos raštų žodžio meistrė. Jos „varlytės moko šokti savo šokį,/ Tik pliumpt ir pliumt į vandenį,/ ... į savo rojų.“. Ona Karaliūnienė, Alvyra Grėbliūnienė atskleidė savo širdžių paslaptis. Stasys Šukys dalinosi filosofiniais pamąstymais ir jautėsi kaip Koliziejuje. O merkiniškė Bronė Jurkūnienė humoristiškai „rinko grybus“. Kitas merkiniškis, dar tik pusmetį rašantis literatas Gintautas Kiaulevičius, padovanojo savo ieškojimų mozaiką. Druskininkus pakeitė varėniškiai. Buvau maloniai nustebinta lituanisto Alfonso Žuromsko kūryba.
Jo eilėraščiai „apie Varėną – dzūkišką kraštelį“ ir „Mokinukas“, tikra, jaudinanti istorija apie mokinuką, verti ypatingo įvertinimo. A. Žuromskas buvo sužavėtas ir renginiu „Po tiltu“. Jis sakė: „Puiku, kad V. Krėvės žemėj tiek daug kūrybingų žmonių! O legendinėje Merkinėje skamba širdžių poezija“. Jis pristatė ir savo ilgamečius draugus literatus: Mariją Blažulionienę, Eugeniją Strazdienę, Ramutę Kašėtienę, Justiną Jaksebagą.“ Iš tiesų, šių žmonių širdžių skambėjimai, mūsų visų atskiri jausmų tonai ir pustoniai susijungė į vieną kūrinį, aš pavadinčiau, baladę „Po tiltu“. Ją Nemunas nunešė į Kuršių marias, o iš ten į Baltijos jūrą. O iš ten – po visą pasaulį. Taip mūsų literatūriniai skaitymai prisijungė prie tarptautinio poezijos pavasario.






