Ačiū Jums...

Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...

2011-05-29

Alvyra Grėbliūnienė; Po Merkinės tiltu čiulbėjo ne tik lakštingalos




Po Merkinės tiltu čiulbėjo ne tik lakštingalos, kukavo gegutė, bet ir žodį skraidino gražus pulkelis literatų, poetų. Tai buvo tikras, mažasis poezijos pavasaris. Idėja čia susirinkti kilo Merkinės muziejaus direktorei Aldonai Raugalaitei. Tarptautinės muziejaus dienos proga pernai ji sukvietė poezijos kūrėjus ir mylėtojus į šią nuostabią ypatingos akustikos „salę“ Merkinėje po tiltu per Nemuną. Čia po atviru dangumi ir vyko poetiniai skaitymai. Renginį pakartojo šiais metais. Direktorė pasikvietė daugiau svečių, tai: Alytaus „Tėkmės“ klubo nariai iš Varėnos, Subartonių kaimo,  Merkinės literatai ir Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ (PMMA)nariai. Atvyko ir respublikinės PMMA  „Branduma“ viceprezidentas  Alfredas Girdziušas. 
Muziejaus direktorė taip pat – brandumietė. Ji pasidžiaugė, jog šįmet sugužėjo jau  gausesnis būrys poetinio žodžio skleidėjų, kitų svečių. Nors  ir paminėjo, kad jų mieste Tarptautinė muziejaus diena yra pamiršta Dievo ir žmonių, bet ji tikrai palaikoma Merkinės seniūno Gintauto Tebėros. Jis ne tik dalyvavo, bet ir gražią kalbą išrėžė. Visus susirinkusius pavadino drąsiais ir kūrybingais žmonėmis, kurie, eidami po tiltu, eina arčiau gamtos, vandens, visų gražių dalykų. Palinkėjo gerų, puikių emocijų. O vėliau pažadėjo padėti, kad šis renginys tikrai taptų tradiciniu. Visi buvome pasodinti ant ypatingų kėdžių – „kulbukių“, kurias paruošė Merkinės girininkas Vitas Galčius.
Na, ir Dievas, prieš tai palaistęs žemę, kad nedulkėtų, per poetinius skaitymus nesiuntė lietaus. Vis padunkseno iš Dangaus, porą kartų švystelėjo skeliančią juostą ir klausėsi deklamuotojų... Pirmiausia prisiminimus apie muziejaus įkūrėją Juozą Vitkų papasakojo A. Grėbliūnienė. Juos perdavė renginyje negalėjusi dalyvauti jo buvusi mokinė Ona Alesiūtė – Bleizgienė. Taip pat buvo perskaitytas ir jos parašytas eilėraštis šiam Merkinės istorijos puoselėtojui.  Toliau klausėmės Subartonių kaimo  „Lietuvos totoriai“ 
muziejininkės totorės Liusės Gaidamavičienės eilių apie gimtąją kalbą ir Tėvynę Lietuvą. Man tikrai nuriedėjo jaudulio ašara. Paskaitykit ir jūs: „ Tu priglaudei, mylėjai ir globojai,/ Savų laukų man grožį dovanojai,/ Todėl seniai vien tau žemai lenkiuos/... Likimai mūsų amžiams susipynė,/Motulė man esi brangi,/Esi Tėvynė“. Muziejininkė savo kolegei padovanojo totorių pyragą „šimtalapį“ o Merkinės muziejui – Vytauto mirties 600 metų jubiliejui skirtą medalį, kurį pagamino L. Gaidamavičienės šeima. Jie moko menų ir kitus. Ji taip pat pakvietė visus apsilankyti totorių muziejuje. 
 Prie Nemuno, Druskininkuose brandumiečių  gimusios eilės suskambėjo savitomis melodijomis ir žodžiais. Julija Bliūdžiuvienė žmogaus gyvenimą mato, kaip obelų žydėjimą, kaip saulės blyksnį. Ji linki, kad:  „mūsų dienos – žiedlapiai balti nukristų į mūsų širdis ir subujotų proto, garbės ir sąžinės daigais“. Marija Plutulevičiūtė, kurios gimtinė netoli Merkinės – Mardasavo kaimas, padovanojo prisiminimų puokštę apie Merkinę, jos istoriją. Prisiminė rašytoją V. Krėvę – Mickevičių, kurio posmuos ir raštuos „išliko didelė meilė savo kraštui“. Janina Žilionienė ragino naudoti žodį atsakingai, kad „Jis visiems tik gėrį skleistų“.  Stasė Skuodienė – gamtos raštų žodžio meistrė. Jos „varlytės moko šokti savo šokį,/ Tik pliumpt ir pliumt į vandenį,/ ... į savo rojų.“. Ona Karaliūnienė, Alvyra Grėbliūnienė atskleidė savo širdžių paslaptis. Stasys Šukys dalinosi filosofiniais  pamąstymais ir jautėsi  kaip Koliziejuje.  O merkiniškė Bronė Jurkūnienė humoristiškai „rinko grybus“. Kitas merkiniškis, dar tik pusmetį rašantis literatas Gintautas Kiaulevičius, padovanojo savo ieškojimų mozaiką. Druskininkus pakeitė varėniškiai. Buvau maloniai nustebinta lituanisto Alfonso Žuromsko kūryba.
Jo eilėraščiai „apie Varėną – dzūkišką kraštelį“ ir „Mokinukas“, tikra, jaudinanti istorija apie mokinuką, verti ypatingo įvertinimo. A. Žuromskas buvo sužavėtas ir renginiu „Po tiltu“. Jis sakė: „Puiku, kad V. Krėvės žemėj tiek daug kūrybingų žmonių! O legendinėje Merkinėje skamba širdžių poezija“. Jis pristatė ir savo ilgamečius draugus literatus: Mariją Blažulionienę, Eugeniją Strazdienę, Ramutę Kašėtienę, Justiną Jaksebagą.“ Iš tiesų,  šių žmonių širdžių skambėjimai, mūsų visų atskiri jausmų tonai ir pustoniai susijungė į vieną kūrinį, aš pavadinčiau, baladę „Po tiltu“. Ją Nemunas nunešė į Kuršių marias, o iš ten į Baltijos jūrą. O iš ten – po visą pasaulį. Taip mūsų literatūriniai skaitymai prisijungė prie tarptautinio poezijos pavasario.
Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos viceprezidentas pateikė nemažai staigmenų. Jis su asociacijos prezidento Vytauto Barausko parašu atvežė specialiai šiam renginiui „Po tiltu“ brandumiečiams skirtas padėkas. Jas įteikė Merkinės muziejaus direktorei A. Raugalaitei, Marijai Plutulevičiūtei ir Julijai Bliūdžiuvienei. Seniūnui ir keletui kitų svečių padovanojo savo sesers, taip pat brandumietės, Česlovos Girdziušaitės – Pribušauskienės poezijos knygą „Krito žvaigždė į delnus“. Varėnos kultūros centro Merkinės filialo folkloro ansamblio „Kukalis“ (vadovė Laimutė Jakštienė) dainorėliai padovanojo keletą visiems žinomų dainų. Nostalgiškas romansas „Jau nuvyto gėlė“ kartu su visais renginio dalyviais nuskambėjo ypatinga lyrine gaida...

Po rimtos ir lyrinės dalies įvairiomis persikėlimo priemonėmis per tiltą pasiekėme kitą Nemuno pusę. Ten tęsėsi linksmoji dalis. Kibyšių kapela „Senas sodžius“, vadovas Tautvydas Prieskienis toliau džiugino savo dainomis ir muzika. Nepaisant lietaus, kurį Dievulis čia jau papylė „kaip iš kibiro“, kas tik norėjo, šoko, dainavo ir vaišinosi tradiciniais dzūkiškais valgiais ir ne tik jais: svogūnais, lašinukais, dešruki, grikine babka, ypatingu pyragu, kurį iškepė renginio rėmėja ???, totorišku šimtalapiu, boba, kitais valgiais ir gėrimais.
Muziejaus direktorė A. Raugalaitė nori nuoširdžiai padėkoti renginio  rėmėjams

2010-11-20

Ana Aleksandravičienė; Ankos dažnutės Al De Fotografui; Gralis



---------- Persiųstas laiškas ----------
Nuo: Ana Brada <ana.brada@gmail.com>
Data: 2010 m. lapkritis 20 d. 15:21
Tema: Re: Sveikas, jei neužsigausi. linksminu :)
Kam: Alfredas Girdziusas <a.girdziusas@gmail.com>


Ankos dažnutės
Al De Fotografui ;o)
Kai ruduo ateina - blūdas
Al De Grafui širdis juda,
Dauginasi, veisias baisiai
Tarsi kipšai meilės vaisiai.

Iš kur imti tiek sveikatos,
Kad rimtam būt, iš sarmatos
Kaista žandas, į jį kanda
Aistros, skina lyg balandą.

Netur jis medaus, nei korio...
Bet gyvent tai, rupkė, nori
Kaip žmogus, o ne kaip vilkas,
Nors tais mokesčiais ir smilko.

Ne, į užsienius nedumsi,
Nepritapsiu ten prie bumsų,
Naujos tiesos - nebe tau,
Myli Lentvarį... matau! ":DDD

Mesk tas šešias lentas, cveką...
Dar sušok mums krakoviaką,
Giltinė pakol nušnios -
Grucę liūbyk tu namuos!



2010 m. lapkritis 20 d. 14:59, Alfredas Girdziusas <a.girdziusas@gmail.com> rašė:

ир кодел ту негимей приеш шимта мету???
Бутум яу сениай паминклу тапус...
o dabar rašai tik ateities kartoms
kai, paėmę knygą tavo,
kūrinius dėlios kiti poetai
dar betrindami mokyklų suolus
ir, kaip pradžią tos pradžios,
drebančia ranka raides vedžios,
kad nors stiliumi pritaptų
prie Anuškos eilų, -
ir sunkių,
ir velniškai sunkių,
ir taip sunkių,
kad plunksnos lūžta
tik bandat pakartoti...
Tada tik lieka atsistoti,
nulenkt makaulę durną
ir, kai nebus grabų,
atgult į urną...
Тас рашимас литевскас
мане яу нервина сеняй -
нелейджиа ман рашит по польску
тие заразос литвинай, -
рашисю норс по-русский
Ва, тайп, миелои Ана,
рашит ман яу нусибодо - амен..
о тай, ка парашей -
tikrai linksmai tau gavos

2010/11/20 Ana Brada <ana.brada@gmail.com>

GRALIS

Juokdarį iškeist

„Nuogu karalium!?.."

Niekada!

Gryniausias sielos tūzas.


Jis save aukos

Lyg šventą gralį,

Kai pasklisiu
Šukėmis sudužus.

Na, neturi skeptro gal,

karūnos.

Visas turtas –

basos meilės natos.


Kepure triskiaute

Širdį kliūna –

Virsta brydėmis

Klampiausios brados.


Man priimt „karalių"

Vietoj gralio!?..

Likčiau elgeta

Be Mūzos pirštų.


Nežinau, kuris sušukom:

„Galim!

Liūdesį pavasariais
Išpirkti".


Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas

Ramunė Paberžytė; Trakų bažnyčios fotoparodos atgarsiai Rheinėje

http://www.voruta.lt/rubrikos/144/5525

Trakų bažnyčios fotoparodos atgarsiai Rheinėje

2010-11-17
Ramunė Paberžytė
Dar pernai surengta paroda „Trakų Dievo Motina − Lietuvos Globėja“ eksponuojama ne tik Trakų krašte ar Lietuvoje. Šių metų lapkritį bažnyčios vaizdais gėrisi mūsų miesto partnerio − Rheinės Šv. Elžbietos bažnyčios parapijiečiai, lankytojai.
Jubiliejus

Viešosios įstaigos „Vorutos“ fondas iniciatyva paminėti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bažnyčios 600-tųjų metų jubiliejų susibūrė Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybės fotomenininkai, fotografai, fotoreporteriai. Ne kartą įamžinę Trakų Bažnyčios architektūros didybę, kasdienybę, šventes, religines apeigas surengė fotoparodą „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja“, kurioje vaizdai iš netolimos praeities ir dabarties.

Atidarymas Rheinėje

Fotoparoda susilaukė nemažai gerų atsiliepimų. Ją pastebėjo ir panoro išsivežti rugpjūčio mėnesį apsilankiusi Carito, Raudonojo Kryžiaus organizacijų delegacija iš Vokietijos. Padedant Trakų vaikų globos namų direktoriui Virmantui Steponavičiui, tereikėjo perduoti darbus delegacijos nariams, grįžtantiems į Rheinę.

Fotoparodos atidarymas įvyko šių metų lapkričio 2 dieną Rheinės Šv. Elžbietos bažnyčioje. Anot Rheinės savivaldybės tarnautojo, Rheinės Raudonojo kryžiaus organizacijos pirmininko Wolfgang Nehus, tai labai pavykęs renginys, kuriame dalyvavo apie 100 svečių.

„Miesto merė ponia dr. Angelika Kordfelder labai didžiavosi tuo, kad šią parodą surengėme Rheinėje. Savo sveikinimo kalboje ji kalbėjo apie glaudžius, draugiškus bendruomenės ryšius su Lietuva. Atskiro dėmesio sulaukė mišių patarnautojų aktyvumas“, − susirašinėjimo laiške rašė W. Nehus.

Bendra kultūra

Alfredas Franzas, Rheinės miestų partnerystės sąjungos pirmininkas, įvesdamas susirinkusiuosius į parodos tematiką, atkreipė dėmesį į Lietuvos krikščionišką praeitį ir pabrėžė bendrą Lietuvos ir Vokietijos vakarietišką kultūrą. Svečiai susipažino su paroda ir ypač dėmesingai apžiūrėjo nuotraukas iš Trakų bažnytinės bendruomenės gyvenimo.

„Esu tikras, kad ši paroda sustiprins domėjimąsi mūsų partnerystės miestu Trakais. Rasis daugiau smalsuolių ir dar daugiau Rheinės gyventojų ateityje aplankysiančių Lietuvą“, − laiške rašė W. Nehus.

Padėka

Metų pradžioje, parodos organizatorius ir Trakų−Rheinės partnerystės komitetas bandė surinkti lėšų tam, kad ši fotoparoda pasiektų Vokietiją, tačiau negavus paramos iš Trakų rajono savivaldybės, šios minties teko atsisakyti.

„Norėjome parodą papildyti naujomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti Rheinės delegacijų apsilankymo momentai bei išleisti informacinį bukletą apie Trakų bažnyčią vokiečių kalba. Atskirai siekiame padėkoti rheiniečiams už partnerystę“, − sakė parodos koordinatorė ir viena iš dalyvių Dana Buinickaitė-Zacharevičienė.

Organizatoriai labai dėkingi partnerystės komitetui už gerus ketinimus, o ypač Vytautui Januškevičiui, išvertusiam būtiniausius tekstus į vokiečių kalbą, Virmantui Steponavičiui už tarpininkavimą išvežant fotoparodą į Rheinę.

Nauja paroda

VšĮ „Vorutos“ fondas vėl kviečia dalyvauti parodoje Trakų ir Elektrėnų rajonų fotografus ir visus, kam rūpi Vytauto Didžiojo funduotos Trakų bažnyčios istorija ir dabartis. Kiekvienas fotografas gali pateikti iki penkių darbų, įrašytų į CD su fotografijų metrikomis.

Darbus siųsti iki 2011 metų balandžio 30 d., el. p.: voruta@voruta.lt arba paštu Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, tel./faks. (8 528) 55 331.

Fotografijų paroda bus atidaryta 2011 m. rugsėjo 4 d. per Trakinių iškilmes.

Rheinės savivaldybės archyvo nuotr.

Nuotraukose:

1. Dalyviai šalia eksponuojamų fotografijų Šv. Elžbietos bažnyčioje
2. Rheinės merė dr. A. Kordfelder džiaugėsi, kad Trakų Bažnyčios paroda eksponuojama Šv. Elžbietos bažnyčioje
3. A. Franzas pabrėžė bendrą Lietuvos ir Vokietijos vakarietišką kultūrą.
4. Pasišnekučiavimai prie arbatos ir taurės vyno

 
--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas

Morguzoro ežerai; Alfredas Girdziušas Paliesius, skirta Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos pirmininkui Broniui Pacevičiui

lentvario poetai(2), DELFI
alfredas girdziušas-paliesius

pokario vaikas-menininkas-netradicinė miesto ir vytauto didžiojo tėvonijos asmenybė

MORGUZORO EŽERAI-TAI MŪSŲ JAUNYSTĖ

leidžias rūkas šlaitu iš tarpeklio pakilęs
sniegas slepia vaizdus ūko skraistę pakėlęs
morguzoro ežerų, išbarstytų bedugnėj
pavilioti kerų kuriam vienišą ugnį...
morguzoro ežerų skaidrų sapną išvysti
prisimint tų dienų, prisiminti jaunystę

morguzoro ežerai keičia spalvą vis kylant
sielą vergia kerai, slegia vienišą tylą
morguzoro ežerai, ametistų grandinė
ir, atrodo, matai spalvingiausią jų pynę
morguzoro ežerų skaidrų sapną išvysti
prisimint tų dienų, prisiminti jaunystę

"lentvario kronikai"
labai tiko ši alfredo ugnelė-
ypač jos ąžuolinė partizaniškai žaibuojanti lietuva pliauska:
"""pavilioti kerų kuriam vienišą ugnį"""
pagarbiai
2010 11 15
Įvertink:


--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

2010-11-14

wikiworldbook.com/ global-address-book/ Girdziusas Alfredas





Alfredas Girdziusas

Message Center

User Details

  • Member Since
    September 4th, 2010
  • Nationality
    Lithuania
  • Gender
    Male
  • Age
    62
Report Profile

Personal Contact Information

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas

Alfredas Girdziusas · Dhriti Giri · Nagaraj Giri · Michael Girkin · James Girouard · Faye Giroux · Blane Gish · Salvo Gisonna ..... Girdziusas ...
wikiworldbook.com/global-address-book/G - Google kopija - P

G - Global Address Book - WikiWorldBook

Voruta; Ukrainos vadovai vertina Lietuvos partnerystę; A.Girdziušo nuotrauka

Lietuvos istorijos laikraštis data: 2010-11-09



Ukrainos vadovai vertina Lietuvos partnerystę

 
Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka sveikinimo laiške Išrinktajai Prezidentei Daliai Grybauskaitei rašo esąs tikras, jog strateginė Ukrainos ir Lietuvos partnerystė ateityje dar stiprės. Ukrainos vadovas reiškia viltį, jog „... nuoseklus ir konstruktyvus Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimas padės mums greičiau pasiekti strateginių Ukrainos užsienio politikos tikslų - integracijos į Europos Sąjungą ir NATO".
Atskirą laišką atsiuntusi Ukrainos Ministrė Pirmininkė Julija Tymošenko teigia, jog D. Grybauskaitės pergalė yra įtikinamas įrodymas, kad moteris-politikė, savo šalies patriotė ir aukščiausio rango profesionalė gali tapti neabejotina tautos lydere. „ Neabejoju, kad Lietuva ne tik įveiks pasaulinės ekonomikos krizės padarinius, bet ir pakils į naujas aukštumas. Viliuosi, turėsime galimybių kartu aptarti ne tik Ukrainos ir Lietuvos santykius, bet ir moterų vaidmenį tarptautinėje politikoje.- rašo J. Tymošenko". 
Pastarosiomis dienomis Išrinktąją Prezidentę D.Grybauskaitę pasiekė ir Kazachstano, Uzbekistano bei Moldovos vadovų sveikinimai.
Alfredo Girdziušo nuotr.


--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas

Bibliotekos, Alfredas Girdziušas; Internetinės nuorodos; www.lnb.lt


Nr. 7
INTERNETAS BIBLIOTEKOSE
Bernotuose - dvi parodos ir laisvas internetas / Jonas Baltakis ; autoriaus nuotr. - Iliustr. - Savaitgalis: MI penktadienio priedas visai šeimai // Mūsų Ignalina. - ISSN 1822-1033. - 2008, rugpj. 1, p. 3.

Apie Ignalinos rajono viešosios bibliotekos Bernotų filiale vykusį viešojo interneto taško ir kraštietės Irenos Katinauskienės karpinių parodos pristatymą, apie Bernotų pradinės mokyklos patalpose vykusį fotomenininko Alfredo Girdziušo parodos pristatymą.

025.4.036:004.78
153
Biblioteka laukia jau ne tik skaitytojų. / Girdziušo A. ir Filipavičiūtė S. nuotr. - Iliustr. // Nauja vaga. - ISSN 1392-5725. - 2008, rugpj. 6, p. 2.
Apie Ignalinos viešosios bibliotekos Bernotų filiale vykusį renginį pristatant Viešojo interneto prieigos tašką, kurio metu vyko tautodailininkės I. Katinauskienės ir fotomenininko A.Girdziušo parodos.



025.4.036:004.78
Lietuva / Bernotai / Tautodailininkai / Fotomenininkai / Bibliotekos, kaimo / Internetas / Fotonovelės / Renginiai / Parodos, personalinės / Bibliotekos, viešosios / Taškai, prieigos

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas
... Irenos Katinauskienės karpinių parodos pristatymą, apie Bernotų pradinės mokyklos patalpose vykusį fotomenininko Alfredo Girdziušo parodos pristatymą. ...

mentepositiva.wordpress.com/2007/03; Trakų Salos pilis

2007 Março « Nuno Saraiva

Volta ao mundo em 200 dias – Dia 35: Lituânia. Filed under: Foto — Nuno Saraiva @ 4:07 pm. Lituânia, Castelo de Trakai Foto:Alfredas Girdziusas ...
mentepositiva.wordpress.com/2007/03/ - Google kopija

Março 31, 2007

Melhor vídeo do Youtube 2006

Filed under: Vídeo e piadas — Nuno Saraiva @ 10:02 pm

O vídeo acima foi considerado pelo próprio Youtube o melhor de 2006. É um clip dos OK GO. (Here it goes again)

Devem ter sido muitas horas a ensaiar e a gravar…

E agora, uma réplica ao vivo… Há malta com paciência para tudo.

Março 21, 2007

Volta ao mundo em 200 dias – Dia 35: Lituânia

Filed under: Foto — Nuno Saraiva @ 4:07 pm

Lituânia, Castelo de Trakai Foto:Alfredas Girdziusas
--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla, baleto skyrius

2009 m. rugsėjis 30 d.,trečiadienis

Alfredas Girdziušas, Nendrelės gimimas

2009 metų rugsėjo pakutinę dieną dvi Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos klasės - 6A ir 6B, išvyko į kelionę. Pusšimtis mokinių vyko į Kernavę. Vyko pamatyti gyvąją istoriją.
Pakeliui aplankė Dūšktų ąžuolyną, o grįždami užsuko pasižiūrėti Sudervės bažnyčią.

Rudeninis oras tądien ir palepino visus saule, bet žvarbokas vėjas neleido striukų nusimesti. Na, vienas kitas dar bandė pasišaipyti iš rudens šilumos "dosnumo"...
Vėliau šiame puslapyje atsiras daug daug pasakojimų apie keliones, mokslą, baleto šokius, vargus vargelius, džiaugsmus bei rūpasčius.

Grįžtant namolei, dvi 6A klasės balerinos - Julija bei Vilija, paprašė mane sukurti internetinį dienoraštį. Prižadėjau ir, likus valandai iki spalio pirmosios dienos pradžios, gimė ši "Nendrelė"...

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

2010-11-13

Voruta; Trakų bažnyčios jubiliejui - Pirmoji Komunija ir fotoparoda...


Trakų bažnyčios jubiliejui - Pirmoji Komunija ir fotoparoda...

2009-05-29
TŽ informacija

Sekmadienį (2009-05-24) sukako 600 metų Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai.

Jubiliejaus data nustatyta pagal 1409 m. gegužės 24 d. Vytauto Didžiojo fundacinę privilegiją. Bažnyčiai skirtas išlaikymas trims kunigams iš Bezdežo valsčiaus (dab. Baltarusija) pajamų bei klierikui ir mokyklos prižiūrėtojui.

Savo 600 metų jubiliejų Vytauto Didžiojo šventovė pasitiko pastoliuose. Prasidėjusi ekonominė krizė beveik sustabdė restauravimo darbus ir įkurtuvių teks ilgokai palaukti. Jubiliejaus dieną šventovė sutiko didelį būrį parapijiečių, jaunųjų krikščionių – net 52 priėmė Pirmąją Komuniją. Juos mokė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos IV kurso klierikas Petras Gucevičius iš Druskininkų.

Pasak parapijos kleb. dek. teol. dr. Valdo Girdžiušo, bažnyčios jubiliejus bus švenčiamas rugsėjo 8 d. per Trakinės atlaidus. Tikimasi ir remonto darbai iki to laiko bus gerokai pasistūmėję į priekį.

Rajono fotografai Vytauto Didžiojo šventovės jubiliejų pažymėjo savo meninių fotografijų paroda Trakų kultūros rūmuose. Jos dalyvius pasveikino jubil. mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, LR Seimo narys Jonas Liesys, rajono meras Vincas Kapočius, „Trakų žemės“ bei „Vorutos“ leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Parodos dalyviai ir lankytojai gavo dovanų fotoparodos katalogą „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja“.
Rajono meras Vincas Kapočius įteikė padėkos raštą parodos projekto vadovei ir dalyvei Danai Buinickaitei-Zacharevičienei.

Ji dar bus eksponuojama Salos pilyje, Užutrakyje ir rudenį sugrįš į bažnyčią.

Parodą rengė VšĮ „Vorutos fondas“, leidžianti Lietuvos istorijos laikraštį „Voruta“.
 
Alfredo Girdziušo nuotr.

Nuotraukose:

1. Pirmajai Komunijai jaunuosius trakiškius rengė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos V kurso klierikas Petras Gucevičius iš Druskininkų (centre).
2. Išsipuošę ir pasiruošę Pirmajai Komunijai jaunieji trakiškiai.
3. Fotoparodos autoriai. Iš kairės: A. Subata, V. Žemaitis, J. Vercinkevičius, R. Lankas, D. Buinickaitė-Zacharevičienė, jubil. V. Pranciškus Rūkas, A. Girdziušas (pritupęs), V. Suslavičius, M. Norkus, K. Petkūnas, R. Urbonavičius.

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Talka Bernardinų kapinių atšlaime, Užupyje; Raimonda Karosaitė

Talka Bernardinų kapinių atšlaime, Užupyje (Foto)
2010-04-27

Balandžio 15-osios vakare, pro „Užupio Angelo" - Užupio rajono globėjo ir simbolio - skulptūrą (skulpt. R.Vilčinskas), simbolizuojančią šios miesto dalies atgimimą, to paties pavadinimo gatvele kilome į kalnelį. Praėję, jau Polocko gatvėje, ir, matyt, jau negrįžtamai apleistą Užupio bibliotekos pastatą, buvusį „Vilijos" trikotažo fabriką, sukome Žvirgždyno gatvele dešinėn, į įstabias Bernardinų kapines, nuo aukšto šlaito akylai testebinčias sraunios Vilnios srovenimą. Taip mes, partijos Tvarka ir teisingumas Vilniaus Senamiesčio skyriaus nariai, iš anksto (dar prieš visose Lietuvos seniūnijose rengiamą „Darom‘ 2010" šeštadienį) atsiliepėme į Senamiesčio seniūnijos kvietimą mėnesio laikotarpyje prisidėti švarinant Vilniaus senamiestį. Minėto ketvirtadienio vakaras glostė  išskirtine pavasarine šiluma, o vaiskios saulės spinduliai apšvietė neįtikėtinai šiukšlėtą Vilnelės skardį nuo vieno kapinių krašto iki pat kito - tiltelio per Vilnią...

„Nueinu į Bernardinų kapines prie Antano Ramono kapo, kur rymo plonutė akmeninė Juozo Šikšnelio iškalta skulptūra, tokia graudi esybė, pasižiūriu į namą už kapinių tvoros, kur Antanas gyveno, tiesa, labai trumpai, paskui kažką labai juodai pajuokauju, grįžtu į Dzūkų gatvę, kur nėra, Viešpatie, nė tavo viržių kvapo..." (Ramūnas Kasparavičius)

Užupis yra Vilniaus miesto rytinė dalis dešiniajame Vilnios krante, kuri ribojasi su Senamiesčiu. Teritorija priklauso Senamiesčio seniūnijai. Jos dydis yra apie 0,6 kv. km, o tikslus gyventojų skaičius nenustatytas. Užupiui priskiriama ir Paupio teritorija kairiajame Vilnelės krante. Užupis reiškia vietą už upės, o Paupys yra priešingame Vilnelės krante. Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje, kuomet per Vilnios tiltą prekybos kelias su Polocku vedė į Rusiją. Tuomet tai buvo vargingųjų gyventojų priemiestis, kurį vilniečiai dar ilgai stengdavosi aplenkti.

Ir iki pat Atkurtosios Nepriklausomybės tai išlikęs vienu labiausiai apleistų Vilniaus rajonų. XX a. viduryje viršutinėje šio įstabaus gamtovaizdžio kampelio dalyje pastatyti nauji menininkų butų ir dirbtuvių kvartalai, o apatinėje - nuolat jauna ir kurianti Vilniaus dailės akademija. Užupis seniai įgavo ypatingą reikšmę, pelnytai vadinamas Vilniaus Monmartru. Besiplečianti meninės orientacijos bendruomenė pasiskelbė Nepriklausoma Užupio Respublika su savo valdžia, konstitucija, himnu, tradicijomis ir šventėmis (Balandžio 1- oji - Užupio Respublikos gimtadienis). Užupis turi savo radiją, veikia interneto svetainė „Užupio žinios", „Užupio žurnalas". Rajonas tapo mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo vieta.

Antrosios pagal senumą Vilniuje yra Bernardinų kapinės, esančios ant Vilnios upės skardžio Užupyje. Jos įsteigtos Bernardinų vienuolyno šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 metais Vilniaus dūmai paskyrus 2.6 ha sklypą prie Polocko trakto ir Žvyro kalno. Bernardinų kapinės dėl unikalių paminklų įtrauktos į vertingiausių Europos kapinių sąrašą.

Iš pradžių čia buvo laidojami tik vokiečių kongregacijos nariai. Ir tik po 1832 m. kapinėse leista laidoti visus Bernardinų bažnyčios parapijos žmones, o nuo XX a. septintojo dešimtmečio laidojama tik šeimų kapuose.

Kapinės pašventintos 1810 m. spalio 14 d., šia proga pastatytas laikrodis, centre - mūrinė klasicistinė įsteigimo koplytėlė su paminkline lenta ir medine Nukryžiuotojo skulptūra. Prie klasicistinių kalinių vartų šliejasi varpinė su trimis varpais...

XX a. antroje pusėje apleistose kapinėse dalyvaujant dviem kaimyninių šalių fondams vykdoma kapinių atstatymo programa. Prie įėjimo vartų atidengtos lentos įrašas byloja, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentai (A.Kvasnevskis ir V.Adamkus) įsipareigojo globoti kapinių restauraciją. Gaivinamose kapinėse restauratoriai atkuria sunykusias paminklų detales. Pagrindiniai Bernardinų kapinių statiniai išliko nepakitę ir jie liudija, kad kapinės Vilniuje buvo kuriamos atsižvelgiant į Europoje nusistovėjusias kapinių steigimo tradicijas. Vakarinė kapinių dalis buvusi aptverta nedegto molio plytų mūro tvora su dvišlaičiu raudonų čerpių stogeliu (išlikę 10-15 m tvoros liekanų). Kapinių vartai dvivėriai, viršuje turintys kaltus geležinius kryžius. Čia išlikusi ir Vilniui nebūdingų formų kapinių pašventinimo koplytėlė, kuri yra vienas reikšmingiausių meniniu ir istoriniu požiūriu paminklų Bernardinų kapinėse. Kapinėse galima pamatyti ir įvairių istorinių laikotarpių paminklų, keletą nuostabių austrų secesinio ir modernistinio stiliaus darbų.

Pagrindinė klasicistinio stiliaus Bernardinų kapinių koplyčia, dalijanti kapinių sienoje esantį kolumbariumą į dvi dalis, kurių viena restauruota XX a. pabaigoje, vienintelis tokio tipo statinys, išlikęs Lietuvoje.

Kapinėse daugiausia palaidoti mokslo, meno, kultūros žmonės, revoliucijų ir demokratinio judėjimo dalyviai.

Izabelos Paraka antkapinis paminklas - vienas seniausių Bernardinų kapinėse. Čia įsikūrę Kairiūkščių šeimos kapai (Vytautas Kairiūkštis - tapytojas, menotyrininkas; jo sesuo Halina Kairiūkštytė-Jacinienė - taip pat dailininkė, menotyrininkė, etnografė), kuriuos žymi pilko granito moters statula, prilaikanti atverstos knygos pavidalo antkapinę plokštę, kurios viršutinėje dalyje iškaltas Ovidijaus eilėraščio ketureilis lotynų kalba. Rausvo granito obeliskas stovi ant paties Vilnios slėnio šlaito, kur ilsisi Zdanavičių šeima, o jame iškaltos tėvų epitafijos ir ketureilis lenkų kalba. Ignotas Zdanavičius -1863 m. sukilimo dalyvis, Vilniaus miesto sukilėlių kasos iždininkas, vėliau komisaras, pakartas Lukiškių aikštėje.

Tyla ir ramybė suteikta čia Vilniaus universiteto retorikos ir poezijos profesoriui Leonui Borovskiui, rektoriui Johanui Andriui Lobenveinui, fotografui Juzefui Čechavičiui, Felikso Dzeržinskio motinai Geledai Dzeržinskajai, dailininkui ir fotografui Stanislavui Fleriui. Užmigta grafo Marijono Vandalino Stepono Broel-Pliaterio, rašytojo Antano Ramono, poeto Stanislovo Rosolovskio ir kitų.

Spėjama, kad Bernardinų kapinėse gali būti apie 15.000 palaidojimų. Tarp jų - per dvi dešimtys Vilniaus universiteto profesorių, Napoleono kariuomenės aukščiausio rango karininkų, muzikų, kunigų, žinomų miestiečių. Žvyro kalnas sulygino visus...

Šiais metais sukanka du šimtai metų nuo Vilniaus Bernardinų kapinių įkūrimo. Jos laikomos vienomis iš geriausiai išlikusių istorinių Europos kapinių, įtrauktos į gražiausių Europos kapinių sąrašą bei tarptautinį virtualių Europos kapinių projektą internete. Mums gera, kad išvalėme vaizdingą Vilnios šlaito atkarpėlę prie senųjų Užupio Bernardinų kapinių, savo rankomis prisiliesdami prie garbių jose besiilsinčiųjų istorijų.

Kapinėse, kad ir kokios senos jos būtų, nėra mirties. Jose visada esame mes patys, DABAR gyvenantys žmonės. Teatsispindi jose mūsų  vidaus ir aplinkumos ŠVARA.

Juk kapinės yra ne tik artimųjų žmonių poilsio vieta, bet ir tautos kultūros bei istorijos atspindys.

„Laisvas laikraštis", 2010-04-24

Nuotr. Alfredo Girdziušo

 Raimonda Karosaitė,

Partios Tvarka ir teisingumas

Vilniaus Senamiesčio skyriaus pirmininkė



--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Naujienos - Seime - Sausio 13-osios įvykiams atminti skirtos parodos


12 sausio 2009 ... Parodoje eksponuojamos Alfredo Girdziušo, Andriaus Petrulevičiaus, Viliaus Jasinevičiaus nuotraukos, žmonių autentiški liudijimai, ...
www.vtv.lt/.../seime-sausio-13-osios-ivykiams-atminti-skirtos-parodos-2.html - Google kopija



Seime – Sausio 13-osios įvykiams atminti skirtos parodos
  2009 sausio 12  

Gairės: Seimas, Sausio 13, paroda, įvykis
Reitingas: / 0
Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka. Sausio 13-osios įvykiai
Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka. Sausio 13-osios įvykiai
Seimo parodų galerijoje sausio 7-26 d. eksponuojama paroda „Mes buvome Ten“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti.
Parodoje eksponuojamos Alfredo Girdziušo, Andriaus Petrulevičiaus, Viliaus Jasinevičiaus nuotraukos, žmonių autentiški liudijimai, parašyti netrukus po sausio 11–13 d. sovietinės kariuomenės agresijos. Parodoje galima pamatyti įdomių eksponatų: sovietinio tanko pirmojo šūvio tūtą, radijo stotelę, per kurią buvo klausomasi tankistų pokalbių, ir kt. Parodą parengė Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius, dizainerė – Skirmantė Vaitkevičiūtė. Paroda bus eksponuojama ir kituose Lietuvos miestuose.

Sausio 12 d. 17.50 val. parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Stankevičius.

Sausio 12 d. 17–21 val. Seimo parodų galerijoje bus rodomi filmai apie Sausio įvykius, sovietinės kariuomenės smurtą, pristatoma Seimo interneto svetainė „1991-ųjų  Sausio 13-oji“, rodomos skaidrės.
Reklama
18.00–18.30 val. koncertuos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“, vadovas ir dirigentas Vytautas Verseckas, chormeisteris-koncertmeisteris Vytautas Abaris.
20.00–21.00 val. koncertuos Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, vadovė Laima Purlienė; eiles skaitys aktoriai Irena Tumavičiūtė ir Leonas Ciunis.

Sausio 13-osios memoriale prie Seimo rūmų sausio 12–13 d. bus rodomi filmai apie Sausio įvykius, leidžiamas Sausio 13-osios nakties garso įrašas iš Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo. Sausio 12 d. vakare memorialo viduje gynybos štabas susitiks su visuomene.

Memorialo viduje ir išorėje veiks nuolatinė nuotraukų ekspozicija.

--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com/
http://agirdziusas.blogspot.com/
http://girdziusas.wordpress.com/
Skype: maurisijusalfredas

Mūsų kraštiečiai - Aukštaitijos gidas

Mūsų kraštiečiai - Aukštaitijos gidas

Alfredas Girdziušas (g. 1948) – žurnalistas, fotomenininkas, žinomas kaip aktų žanro atstovas. Evalda Marija Jakaitienė (g. 1940 – Lietuvos kalbininkė ...
www.aukstaitijosgidas.lt/index.php?cid=75138 - Google kopija
Ignalinos rajono savivaldybė

Valentinas Bagdonas (g. 1929) – lietuvių kompozitorius
Bagdonaitė Edita (g. 1973) - biomedicinos mokslų daktarė
Antanas Bagdonavičius (g. 1938) – Lietuvos irkluotojas
Balkevičienė (Raupelytė) Jolanta (g. 1956) - skulptorė
Algirdas Baubinas (g. 1943) – Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
Ričardas Baubinas (g. 1960 - 2009) – Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras
Juozas Baušys (g. 1939) – Lietuvos žurnalistas, scenaristas
Česlovas Braziulis (g. 1939) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas
Arūnas Bubnys (g. 1961) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras
Algirdas Čepulėnas (g. 1941) – Lietuvos slidininkas, treneris, habilituotas socialinių mokslų daktaras
Povilas Gaidelis (g. 1934) – Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
Valentas Gaidelis (g. 1936) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
Alfredas Girdziušas (g. 1948) – žurnalistas, fotomenininkas, žinomas kaip aktų žanro atstovas
Evalda Marija Jakaitienė (g. 1940 – Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė
Jonas Juodagalvis (1918 – 1975) – Lietuvos teatro aktorius
Česlovas Juršėnas (g. 1938) – Lietuvos žurnalistas, politinis veikėjas, vienintelis visų šešių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys, laisvamanis
Jadvyga Kardelytė (g. 1929) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė
Vytautas Kindurys (g. 1942) – Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras
Jonas Rimantas Klimas (g. 1939) – Lietuvos miškininkas, visuomenės veikėjas
Kazimieras Juozas Klimašauskas (1938 – 2005) – Lietuvos inžinierius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas
Antanas Kulakauskas (g. 1952) – Lietuvos istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras
Vaidutis Laurėnas (g. 1958) – Lietuvos sociologas, politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, politinis veikėjas
Romualdas Malinauskas (g. 1961) – Lietuvos sporto psichologas, socialinių mokslų daktaras
Česlovas Mančinskas (g. 1940) – Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
Juozas Matonis (g. 1945) – Lietuvos dokumentinio kino režisierius, operatorius
Kazys Milašius (1949) – Lietuvos sporto darbuotojas, treneris, dėstytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos slidinėjimo čempionas
Janė Narvilienė (g. 1945) – pedagogė, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Vytautas Petkūnas (g. 1959) – pedagogas, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas
Bronis Ropė (g. 1955) – Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas
Milė Šablauskaitė-Juškėnienė (g. 1944) - lietuvių teatro aktorė
Algimantas Šalna (g. 1959) – Lietuvos biatlonininkas, pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionas
Vytautas Šerėnas (g. 1959) – televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras
Antanas Terleckas (g. 1928) – Lietuvos visuomenės veikėjas, disidentas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjas bei lyderis
Vladas Terleckas (g. 1939) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras


--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas