Ačiū Jums...

Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...

2011-05-29

Alvyra Grėbliūnienė; Po Merkinės tiltu čiulbėjo ne tik lakštingalos




Po Merkinės tiltu čiulbėjo ne tik lakštingalos, kukavo gegutė, bet ir žodį skraidino gražus pulkelis literatų, poetų. Tai buvo tikras, mažasis poezijos pavasaris. Idėja čia susirinkti kilo Merkinės muziejaus direktorei Aldonai Raugalaitei. Tarptautinės muziejaus dienos proga pernai ji sukvietė poezijos kūrėjus ir mylėtojus į šią nuostabią ypatingos akustikos „salę“ Merkinėje po tiltu per Nemuną. Čia po atviru dangumi ir vyko poetiniai skaitymai. Renginį pakartojo šiais metais. Direktorė pasikvietė daugiau svečių, tai: Alytaus „Tėkmės“ klubo nariai iš Varėnos, Subartonių kaimo,  Merkinės literatai ir Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ (PMMA)nariai. Atvyko ir respublikinės PMMA  „Branduma“ viceprezidentas  Alfredas Girdziušas. 
Muziejaus direktorė taip pat – brandumietė. Ji pasidžiaugė, jog šįmet sugužėjo jau  gausesnis būrys poetinio žodžio skleidėjų, kitų svečių. Nors  ir paminėjo, kad jų mieste Tarptautinė muziejaus diena yra pamiršta Dievo ir žmonių, bet ji tikrai palaikoma Merkinės seniūno Gintauto Tebėros. Jis ne tik dalyvavo, bet ir gražią kalbą išrėžė. Visus susirinkusius pavadino drąsiais ir kūrybingais žmonėmis, kurie, eidami po tiltu, eina arčiau gamtos, vandens, visų gražių dalykų. Palinkėjo gerų, puikių emocijų. O vėliau pažadėjo padėti, kad šis renginys tikrai taptų tradiciniu. Visi buvome pasodinti ant ypatingų kėdžių – „kulbukių“, kurias paruošė Merkinės girininkas Vitas Galčius.
Na, ir Dievas, prieš tai palaistęs žemę, kad nedulkėtų, per poetinius skaitymus nesiuntė lietaus. Vis padunkseno iš Dangaus, porą kartų švystelėjo skeliančią juostą ir klausėsi deklamuotojų... Pirmiausia prisiminimus apie muziejaus įkūrėją Juozą Vitkų papasakojo A. Grėbliūnienė. Juos perdavė renginyje negalėjusi dalyvauti jo buvusi mokinė Ona Alesiūtė – Bleizgienė. Taip pat buvo perskaitytas ir jos parašytas eilėraštis šiam Merkinės istorijos puoselėtojui.  Toliau klausėmės Subartonių kaimo  „Lietuvos totoriai“ 
muziejininkės totorės Liusės Gaidamavičienės eilių apie gimtąją kalbą ir Tėvynę Lietuvą. Man tikrai nuriedėjo jaudulio ašara. Paskaitykit ir jūs: „ Tu priglaudei, mylėjai ir globojai,/ Savų laukų man grožį dovanojai,/ Todėl seniai vien tau žemai lenkiuos/... Likimai mūsų amžiams susipynė,/Motulė man esi brangi,/Esi Tėvynė“. Muziejininkė savo kolegei padovanojo totorių pyragą „šimtalapį“ o Merkinės muziejui – Vytauto mirties 600 metų jubiliejui skirtą medalį, kurį pagamino L. Gaidamavičienės šeima. Jie moko menų ir kitus. Ji taip pat pakvietė visus apsilankyti totorių muziejuje. 
 Prie Nemuno, Druskininkuose brandumiečių  gimusios eilės suskambėjo savitomis melodijomis ir žodžiais. Julija Bliūdžiuvienė žmogaus gyvenimą mato, kaip obelų žydėjimą, kaip saulės blyksnį. Ji linki, kad:  „mūsų dienos – žiedlapiai balti nukristų į mūsų širdis ir subujotų proto, garbės ir sąžinės daigais“. Marija Plutulevičiūtė, kurios gimtinė netoli Merkinės – Mardasavo kaimas, padovanojo prisiminimų puokštę apie Merkinę, jos istoriją. Prisiminė rašytoją V. Krėvę – Mickevičių, kurio posmuos ir raštuos „išliko didelė meilė savo kraštui“. Janina Žilionienė ragino naudoti žodį atsakingai, kad „Jis visiems tik gėrį skleistų“.  Stasė Skuodienė – gamtos raštų žodžio meistrė. Jos „varlytės moko šokti savo šokį,/ Tik pliumpt ir pliumt į vandenį,/ ... į savo rojų.“. Ona Karaliūnienė, Alvyra Grėbliūnienė atskleidė savo širdžių paslaptis. Stasys Šukys dalinosi filosofiniais  pamąstymais ir jautėsi  kaip Koliziejuje.  O merkiniškė Bronė Jurkūnienė humoristiškai „rinko grybus“. Kitas merkiniškis, dar tik pusmetį rašantis literatas Gintautas Kiaulevičius, padovanojo savo ieškojimų mozaiką. Druskininkus pakeitė varėniškiai. Buvau maloniai nustebinta lituanisto Alfonso Žuromsko kūryba.
Jo eilėraščiai „apie Varėną – dzūkišką kraštelį“ ir „Mokinukas“, tikra, jaudinanti istorija apie mokinuką, verti ypatingo įvertinimo. A. Žuromskas buvo sužavėtas ir renginiu „Po tiltu“. Jis sakė: „Puiku, kad V. Krėvės žemėj tiek daug kūrybingų žmonių! O legendinėje Merkinėje skamba širdžių poezija“. Jis pristatė ir savo ilgamečius draugus literatus: Mariją Blažulionienę, Eugeniją Strazdienę, Ramutę Kašėtienę, Justiną Jaksebagą.“ Iš tiesų,  šių žmonių širdžių skambėjimai, mūsų visų atskiri jausmų tonai ir pustoniai susijungė į vieną kūrinį, aš pavadinčiau, baladę „Po tiltu“. Ją Nemunas nunešė į Kuršių marias, o iš ten į Baltijos jūrą. O iš ten – po visą pasaulį. Taip mūsų literatūriniai skaitymai prisijungė prie tarptautinio poezijos pavasario.
Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos viceprezidentas pateikė nemažai staigmenų. Jis su asociacijos prezidento Vytauto Barausko parašu atvežė specialiai šiam renginiui „Po tiltu“ brandumiečiams skirtas padėkas. Jas įteikė Merkinės muziejaus direktorei A. Raugalaitei, Marijai Plutulevičiūtei ir Julijai Bliūdžiuvienei. Seniūnui ir keletui kitų svečių padovanojo savo sesers, taip pat brandumietės, Česlovos Girdziušaitės – Pribušauskienės poezijos knygą „Krito žvaigždė į delnus“. Varėnos kultūros centro Merkinės filialo folkloro ansamblio „Kukalis“ (vadovė Laimutė Jakštienė) dainorėliai padovanojo keletą visiems žinomų dainų. Nostalgiškas romansas „Jau nuvyto gėlė“ kartu su visais renginio dalyviais nuskambėjo ypatinga lyrine gaida...

Po rimtos ir lyrinės dalies įvairiomis persikėlimo priemonėmis per tiltą pasiekėme kitą Nemuno pusę. Ten tęsėsi linksmoji dalis. Kibyšių kapela „Senas sodžius“, vadovas Tautvydas Prieskienis toliau džiugino savo dainomis ir muzika. Nepaisant lietaus, kurį Dievulis čia jau papylė „kaip iš kibiro“, kas tik norėjo, šoko, dainavo ir vaišinosi tradiciniais dzūkiškais valgiais ir ne tik jais: svogūnais, lašinukais, dešruki, grikine babka, ypatingu pyragu, kurį iškepė renginio rėmėja ???, totorišku šimtalapiu, boba, kitais valgiais ir gėrimais.
Muziejaus direktorė A. Raugalaitė nori nuoširdžiai padėkoti renginio  rėmėjams