Ačiū Jums...

Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...

2009-09-15

Ats. gr. inž. Bronius Pacevičius,Fotografas Alfredas Girdziušas novelistas?, "Voruta" 2009.09.10

V O R U T A : Lietuvos istorijos laikraštis

Kas „plaukioja“ fotografijos vandenyse ir kam įdomi ši meno raiška, gali prisiminti fotomenininko bei žurnalisto Alfredo Girdziušo Lietuvoje pagarsėjusią ...
www.voruta.lt/rubrikos/84/2111 - Google kopija - Panašūs...

     Kas „plaukioja“ fotografijos vandenyse ir kam įdomi ši meno raiška, gali prisiminti fotomenininko bei žurnalisto Alfredo Girdziušo Lietuvoje pagarsėjusią fotonovelę „Ūla“ – lyrinį fotopasakojimą apie mergaitės (jo dukros Ūlos) gyvenimą nuo pat gimimo momento iki to laiko, kai Ūla pradėjo mokytis Lietuvos nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje. Galbūt kaip kontrastą arba net priešingybę šiai temai, fotomeninkas 2008 metų antroje pusėje sukūrė antrąjį literatūrinį pasakojimą – fotonovelę „Atmintis“.
     Ši fotonovelė yra skiriama Lietuvos Kariuomenės savanorių draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Krašto apsaugos bičiulių klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos, skautų „Raitija“, Lietuvos šaulių sąjungos narių ekspedicijoms į Lietuvos bei Lenkijos atmintinas vietas, aplankant žuvusių Lietuvos savanorių ir partizanų už Lietuvos Nepriklausomybę žūties vietas bei kapus, paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo datą, dalyvauti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 75–ųjų žūties metinių paminėjime jų vietoje, pasižiūrėti Žalgirio mūšio inscenizacijos („Žalgirio dienos – 2008“) Lenkijoje.
      „Atmintis“ gimė A. Girdziušui keliaujant po Lenkiją su Lietuvos kariuomenės atsargos savanoriais (2008 07 05–07, lietuviškasis Suvalkų trikampis – apie tai rašyta laikraštyje „Savanoris“, 2008 m., Nr. 7 (394) ir 2008 07 11–14, Žalgirio mūšio, Dariaus ir Girėno žūties vietos, Marienburgo pilis ir kt. – LLKS leidinyje „Varpas“, 2008 10, Nr. 10 (168)). Ši fotoparoda (daugiau nei 40 stendų) pirmą kartą pristatyta šių metų rugpjūčio 2 d. Bernotuose (Ignalinos raj.), paskiau 9 d. – Mielagėnuose (Ignalinos raj.), minint miestelio 240–ąsias metines, vėliau, nuo rugpjūčio 20 d. ją buvo galima pamatyti Vilniaus įgulos Karininkų Ramovėje, o spalio 10 d. – Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete, seminaro „Pilietiškumo ugdymas globalios Europos kontekste“ metu (seminarą organizavo Lietuvos ekonomikos dėstytojų asociacija (LEDA) ir LKSD). Parodą į Punską nuvežė LKSD delegacija (B. Pacevičius, V. Račkauskas, A. Baliuka), Punsko kultūros namų klojimo teatro režisierės Jolantos Malinauskaitės–Vektorienės kvietimu. Minint Lietuvoje Baltijos kelio 20–metį, Lietuvos genocido pradžios datą – rugpjūčio 23 d., taip pat paminint Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, partizanų dieną, ši fotonovelė visą vasarą buvo eksponuota Merkinės etnografijos bei genocido muziejuje.
     Pagaliau fotonovelė „Atmintis“ vėl grįžo į Vilnių ir nuo rugsėjo 3 dienos laukia žiūrovų bei vertintojų Lietuvos technikos bibliotekoje.
     Kiekviename lakšte (fotokompozicijoje) puikuojasi nuo 3 iki 5 geros kokybės, „profesionaliu kampu“ nufotografuotų nuotraukų, „pagardintų“ šmaikščiais eiliuotais autoriaus posakiais ir pastebėjimais.
     Autorius nesistengė meniškai perteikti vaizdų – tai greičiau dokumentalistika, palydėta literatūriniais pastebėjimais, kas būdinga šio žanro (fotonovelės) tradicijoms. A. Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido sau „papolitikuoti“, ypač rodant Lenkijos valdžios požiūrį į lietuviškas tradicijas, puoselėjamas lietuviškuose kraštuose Lenkijos teritorijoje, senosios bei naujausios istorijos pateikimą per lenkiškąją prizmę... Autorius pabrėžia lietuvių patriotizmą Lenkijos teritorijoje, lietuvybės išsaugojimą ir meilę Tėvynei – tokiai artimai ir, kartais, tokiai tolimai...
     Šiose dokumentinėse fotografijose nėra fiksuoto nuoseklumo kaip pirmoje fotonovelė „Ūla“ – fotonuotraukos lakštuose pateikiamos iš skirtingų objektų ir teritorijų. Autorių domino greičiau vizualinis derinys, o ne dokumentika, idant būtų pabrėžtas bendras bei kartu išskirtinis ryšys tarp visų jo fotografuotų paminklų žuvusiems savanoriams, partizanams. Tad tą skirtumą ir savotišką bendrumą pasistengė „sucementuoti“ eilėmis...
     Paskutinę dieną, tikriau parodos atidarymo metu, autorius į fotonovelės „Atmintis“ ekspoziciją inkrustavo papildomą lakštą su „šiandieniniu“ pastebėjimu ir, kaip įprasta, lyriniu komentaru – Šiaulių Kryžių kalne surasto bei nufotografuoto Vorkutos politkalinių granitinio paminklo, atvaizdu. Šiame paminkle yra iškalti pranašiški žodžiai–prašymas, o gal maldos pradžia: „Viešpatie, suteik lietuviams išminties ir sąžinės...“.
     Autorius nedviprasmiškai žiūrovams primena šių metų sausio 16 dienos riaušių prie Lietuvos Respublikos Seimo padarinius ir šiandieninių kai kurių politikų požiūrį į tuos įvykius:
      „...Neskaitė kalinių maldos! – tau reikia laisvės Lietuvos?! – su šypsena iš aukšto žvelgia mūs „tarnai“, kai Seimo langus daužo „Jedinstvos“ kitataučiai, o mūsų angelai–sargai, surengę poligoną, savus vaišina kulkomis, guminėmis...
– Ko ten buvai???
– Užtat gavai!!!
– Galėjai „Stikliuose“ prie „bambelio“ sėdėti!!!
…VIEŠPATIE, SUTEIK LIETUVIAMS IŠMINTIES… NES DAUGELIS JAU SĄŽINĘ PRARADĘ…“
     Ne paslaptis, kad šios fotonovelės autoriui tądien fotografuojant reportažą prie Seimo, VRM policininkai šovė ir gumine kulka sužalojo A. Girdziušo koją. Į paklausimą kodėl bei už ką buvo šauta į A. Girdziušą, VRM ministras Raimundas Palaitis atsakė, jog jis su nukentėjusiuoju „...kiaulių neganė“ ir „jeigu pakeitė (A. Girdziušas – aut. past.) fotografavimo žanrą (atseit, aktų fotografavimas – aut. past.), tai reikia kaltinti save...“, o į jį, t. y. VRM ministrą R. Palaitį, kreiptis tik „JŪS“...
     VRM ministras R. Palaitis, matyt, sugebėjo internete surasti tik šią informaciją, o kad autorius už 1991 metų sausio mėnesio bei vėlesnių įvykių fotoreportažus apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu, mūsų „tarnas“ nesugebėjo „iššifruoti“.
      A. Girdziušas iki šiol nesulaukė oficialaus atsakymo už ką buvo sužalotas gumine kulka...
     Fotonovelė „Atmintis“ turi išliekamąją vertę savo dokumentiniais kadrais, nes ekspedicijos metu užfiksuoti siužetai laiko tėkmėje įgauna jau istoriškumo statusą. O laikas yra negailestingas. Vienintelis būdas tą istoriškumą išsaugoti – atmintis. Labai mažą mūsų tautos istorijos dalelę A. Girdziušas įdėjo į savo fotonovelę „Atmintis“.

P. S. Čia ne spaudai, bet galima ir pavartoti
     Čia tik kai kurie faktai...
     Lietuvos kariuomenės Savanorių draugija (LKSD) tradiciškai, IV kartą, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga, organizavo pažintinę išvyką – ekskursiją (2008 m. liepos 5–7 d.)po pietvakarines Lietuvos žemes ir po Suvalkų kraštą (Lenkija).
     Ekspedicija aplankė Nepriklausomybės kovų savanorio Kazio Varkalos kapą Išlauže (Prienų r., mirė 2005 m.), DLK Kęstučio paminklą Prienuose, pirmo žuvusio Nepriklausomybės kovų karininko Antano Juozapavičiaus (žuvo 1919 02 14), savanorio Artūro Sakalausko (žuvo 1991 08 21), kario Arūno Jarmalavičiaus (žuvo 2008 05 22) ir pokario partizano Kazimiero Savičiaus–Urano (mirė 2008 01 15) kapus (visi palaidoti Alytuje), žuvusių Kalniškių (1945 05 16, 55 pavardės) ir Liepakojų mūšiuose (1945 11 21, 22 pavardės) partizanų kapus Simne (Alytaus r.) ir pačią Kalniškių mūšio vietą (šalia Krosnos, Lazdijų r.), privatų akmenų ir jotvingių krašto muziejų „Jotvingių kiemas“ (Kybartų km, Būdviečio sen., Lazdijų r., ekskursijai gidavo šeimininko brolis Arūnas Mazurkevičius) ir paminklą knygnešiui Vincui Markevičiui jo buvusioje sodyboje Gilušių kaime (Lazdijų r., per sodybos gyvenamojo namo vietą buvo pravesta SSRS–Lenkijos siena – spygliuota viela).
     Atvykusi į Seinus, LKSD delegacija iškart pateko į Liepos 6-osios šventę, kurią organizavo lietuviškos „Žiburio“ gimnazijos vadovybė, apžiūrėjo Seinų vyskupijos ganytojo Antano Baranausko paminklą (statytas 1999 11 28, kapo aplankyti nepavyko – bazilikoje vyko šv. Mišios) ir Lietuvos savanorių kapus Seinų kapinėse. Taip pat apsilankė Šlynakiemio kaime (Punsko valsčius), kuriame 1949 m gruodžio 13 d. žuvo du Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas–Rimvydas ir Vytautas Prabulis–Žaibas. Pakeliui užsuko į Kampuočių kaimą (Punsko valsčius), kur yra pastatytas, kol kas vienintelis pasaulyje, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui (1990 03 11) skirtas akmeninis paminklas, apžiūrėjo Punsko centre esančius „1944–55 metų kovotojams už laisvę kritusiems Suvalkų trikampyje“ paminklus (J. ir P. Jakimavičiai yra minėtų paminklų statytojai–iniciatoriai).
     Nuvyko į Berznyką, kuriame pagerbė 1918-20 m. žuvusių Lietuvos savanorių kapus. Kapčiamiesčio kapinėse aplankė 1831 m sukilimo dalyvės grafaitės Emilijos Pliaterytės kapą. Liškiavoje, užlipo į piliakalnius ir, atsiliepiant į Lietuvai pagražinti draugijos kvietimą „Piliakalnių šviesa“, uždegė simbolinį laužą ant Alkakalnio, dar kitaip vadinamo Bažnyčios, kalno. Aplankę vietinį muziejų, įrengtą „buvusioje cerkvėje“, užkopė į Merkinės piliakalnį pasigrožėti Merkio ir Nemuno santaka. Pakeliui nuvyko į Vilnių, stabtelėjo ties Vytauto Didžiojo paminklu Perlojoje (Varėnos r.). Vėliau,
2008 m. liepos 11 d. pažiūrėjo Žalgiro mūšio inscenizaciją, kurioje dalyvavo apie1 300 riterių, („Žalgirio dienos – 2008“, Lenkija), po to aplankė Dariaus ir Girėno žūties vietą, kurioje buvo paminėtos 75–osios lakūnų žūties metinės.
     Autoriaus nuotr.
2009-09-10

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:
1. Parodos atidarymo metu autorius A. Girdziušas (pirmas iš dešinės)
2. Bronius Pacevičius (pirmas iš kairės)
3. Vytautas Rackauskas (pirmas iš dešinės)
4. Akmenys

2009-09-11

Stefa Tamoševičienė Radvilos grįžo į tėvoniją


  • Bičiulystė - JAV lietuvių laikraštis internetu.

    Stefa Tamoševičienė, Alfredas Girdziušas, |, 2009-09-08, |, » skaityti toliau · Atidengtos unikalios freskos kalba apie gilius Europos kultūros pėdsakus ...
    www.biciulyste.com/ - Google kopija - Panašūs



  • Radvilos grįžo į tėvoniją




    Stefa Tamoševičienė, Alfredas Girdziušas
    2009-09-08











    Dvi dienas Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai galėjo lankyti, pagerbti Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose, pasidabruotame sarkofage pašarvotus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų palaikus, rastus 2004 metais archeologų, kasinėjant Dubingių piliavietę ir vėliau identifikuotus mokslininkų.



    Rugsėjo penktosios rytą iš čia pajudėjo juodas katafalkas. Rodos, kad dangus pravirko, išlydėdamas namo garsiausius Lietuvos istorijoje žmones. Žemai kabėję sunkūs debesys lydėjo visą nusidriekusią automobilių koloną – iki pat aukščiausiojo Lietuvoje Dubingių piliakalnio, archeologijos ir istorijos paminklo, šalia tyvuliuojančio ilgiausio Lietuvoje - Asvejos ežero (Molėtų raj.). Nuo LR Krašto apsaugos ministerijos pajudėjo keli autobusai, kuriuose keliavo žmonės, norėję dalyvauti perlaidojimo ceremonijoje – istorikai, žurnalistai, krašto kultūros paveldo darbuotojai, studentai, moksleiviai ir paprasti asmenys, kad pamatytų neeilinį įvykį ypatingais mūsų valstybės - tūkstančio metų vardo paminėjimo metais. Ir ne tik dėl to, kad mūsų tautos istorijoje šie garsūs didžiūnai – Radvilos paliko gilų pėdsaką. Daugelis Lietuvos patriotų jautė pareigą palydėti jau antrą kartą į savo tėvonijos – Dubingių žemę sugrįžtančius didžiavyrius ir jų šeimų narius. Sarkofage ilsėjosi aštuoni dar XVI amžiuje palaidotų, Lietuvos kunigaikštystėje gyvenusių, didikų – LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (Mikalojaus Radvilos vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos Anos Sobkovnos palaikai. Šių iškilmingų laidotuvių garbės palydą, lydėjusią į perlaidojimo vietą Dubingių piliakalnyje, sudarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Ir Radvilų rūmų salėje prie sarkofago, ir prie Dubingių piliakalnio, garbės sargyboje stovėjo kariai, vilkėdami atkurta XIV amžiaus, šarvuota Lietuvos riterių apranga bei to meto ginkluote, simbolizuojančia šlovingąją Lietuvos praeitį.







    Atsisveikinimas su Radvilų giminės palaikais Vilniuje, Radvilų rūmuose.



    Ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės orkestras. Atvyko daug Lietuvos vyriausybės, kultūros veikėjų, politikų, užsienio svečių, ambasadų atstovų, garbių reformatų bažnyčios dvasininkų iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos, JAV, Prancūzijos, atvyko net tryliktosios Radvilų kartos palikuonys iš kaimyninės Lenkijos – Mikolajus ir Maciejus Radziwilai.







    Svečias iš Lenkijos, 13-osios Radvilų kartos palikuonis, Maciej Radziwil, primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąsajas su lenkų tauta.



    Gausiai susirinko reformatų kunigų ir parapijiečių iš įvairių Lietuvos kampelių, po ceremonijos susikaupusių bendrai maldai.







    Tomas Šernas, evangelikų reformatų kunigas, per stebuklą išlikęs Medininkų žudynių liudininkas.



    Premjeras Andrius Kubilius priminė, kad stengtumėmės būti verti prieš keletą šimtmečių egzistavusios Lietuvos didybės. Profesorius Vytautas Landsbergis taip pat savo kalba pagerbė Radvilų šeimos atminimą, išvardijo ir kitų ano meto Lietuvos didikų – Sapiegų, Goštautų, Pacų indėlį į Lietuvos istoriją. Nors įkyriai lijo, tačiau susirinkusieji nesiskirstė, o kantriai klausėsi skaitomos turiningos Radvilų šeimos istorijos bei giedamo ,,Polifonijos” choro.







    Sarkofagas leidžiamas į piliakalnio kriptą.





    Kai sarkofagas buvo nuleistas į laidojimo kriptą, tautiniais rūbais vilkinčios merginos ir vaikinai užklojo didikų amžino poilsio vietą ąžuolų lapų girlianomis. Prie įėjimo į kriptą subaltavo graži baltų lelijų kompozicija. Radvilų atminimas buvo pagerbtas trimis istorinio pabūklo salvėmis: Mikalojui Radvilai Rudajam, Mikalojui Radvilai Juodajam ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Radvilų giminei. Nuo piliakalnio papėdės nugriaudėjo salvės, kuriomis pasirūpino Karo istorijos klubo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus nariai ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai.







    Pagarba...



    Pasibaigus pagrindinei perlaidojimo ceremonijai, žmonės būriavosi prie kriptos, kuri įrengta toje pat piliakalnio vietoje, kur ir pirmąjį kartą buvo palaidoti Radvilų palaikai.







    Pro ąžuolų lapų girliandas, kol kripta neuždengta juodojo marmuro lenta, visiems rūpėjo iš arčiau pamatyti didikų amžinojo poilsio vietą.



    Tik paskui, kai Maskvos kariuomenė nusiaubė Lietuvą, išniekino Dubingių bažnyčią, jų palaikai buvo surinkti ir vėl palaidoti, tačiau greitai, prieš Šiaurės karą, vėl baimintasi baisių pasekmių. Palaikus vėl teko paslėpti. Dabar, šalia kriptos buvo padėta didžiulė juodo marmuro paminklinė lenta su iškaltais užrašais, paruošta uždengti Radvilų amžinojo poisio vietą.



    Įdomu pastebėti, remiantis istoriniais šaltiniais, kad XVI–XVIII amžiais Radvilų giminėje buvo net 22 kancleriai, maršalkos, etmonai, iždininkai, 37 vaivados, 2 vyskupai, kardinolas. Lietuvos istorijai labiausiai nusipelnę – Mikalojus Radvila Rudasis ir Mikalojus Radvila Juodasis. Rudasis – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijos vadovų, dalyvavęs Liublino Seime ir atkakliai gynęs LDK savarankiškumą, 1569 metais jis nepasirašė Liublino unijos akto.



    Po gražiai organizuotos Radvilų giminės perlaidojimo ceremonijos dauguma susirinkusiųjų pasklido po jaukų Dubingių mietelį, susipažino su jo apylinkėmis, kapinėmis, grožėjosi nuostabiu gamtovaizdžiu, kur prieš penketą šimtmečių ne tik paežere romantiškai vaikštinėdavo didikai, jų atžalos ir svečiai, bet teko patirti nuožmių priešų antpuolių ir gintis nuo jų. Painūs istorijos vingiai.







    Radvilų dinastijos herbas.



    Pačiu laiku šiame miestelyje ta proga pasirodė įdomi knyga ,,Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai”. Tai mokslinės konferencijos, vykusios Molėtuose, straipsnių rinkinys, atskleidžiantis įdomių Radvilų giminės istorijos faktų.



    Nuotraukos - straipsnio autorių

    2009-09-04

    Alfredas Girdziušas, Vikipedija

    Alfredas Girdziušas - Vikipedija
    Alfredas Girdziušas (g. 1948 m. birželio 5 d. Paliesiuje, Mielagėnų sen.) – žurnalistas, fotomenininkas. Lietuvoje ir užsienio šalyse daugiau žinomas kaip ...
    lt.wikip

    Alfredas Girdziušas

    Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

    Peršokti į: navigaciją, paiešką
    Alfredas Girdziušas
    Gimė:1948 m. birželio 5 d. (61 metai)
    Paliesiuje, Mielagėnų sen.
    Veikla:žurnalistas, fotomenininkas. Lietuvoje ir užsienio šalyse daugiau žinomas kaip aktų žanro atstovas.
    v  a  r
    Alfredas Girdziušas (g. 1948 m. birželio 5 d. Paliesiuje, Mielagėnų sen.) – žurnalistas, fotomenininkas. Lietuvoje ir užsienio šalyse daugiau žinomas kaip aktų žanro atstovas.

    [taisyti] Biografija

    Tėvas partizanas Liudvikas Girdziušas žuvo 1949 m. pavasarį, jį nušovė NKVD aktyvistai. Mama Jadvyga Černiauskaitė Girdziušienė-Katkauskienė. Šeimoje augo septyni vaikai.
    Baigė Mėčionių pradinę mokyklą. Mokytoja Monika Kuodienė. 1960 m. su savo dvyniu broliu Osvaldu Girdziušu išvyko mokytis į Molėtų mokyklą-internatą. 1964 m. baigė aštuonias klases ir atvyko mokytis į Vilnių – įsigijo buitinių prietaisų remontininko specialybę. Dirbdamas mokėsi vakarinėje mokykloje Kėdainiuose. 1968 metais grįžo į Vilnių, baigė vakarinę (dabartinė „Varpo“ suaugusiųjų vidurinė) vidurinę mokyklą. Studijuojant Vilniaus Universiteto Gamtos fakultete geologijos-hidrogeologijos specialybę 1974 metais teko dirbti Rusijoje Vakarų Sibiro Kemerovo srityje. 1987 metais su pagyrimu baigė Vilniaus technologijos technikumą ir įsigijo fototechniko specialybę. Studijavo Vilniaus universitete žurnalistiką.
    Nuo 1980 metų pradėjo dirbti žurnalistinį darbą kaip fotokorespondentas. Dirbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos leidžiamame leidinyje „Mūsų žodis“, laikraščiuose „Tiesa“ (vėliau - „Diena“), „Lietuvos aidas“, „Respublika“, Trakų rajono leidžiamame laikraštyje „Trakiečių rūpesčiai“, „Galvė“.
    1988 metais pirmasis iš Lietuvos organizavo ekspediciją į Pamyro kalnus, (Petro I-ojo kalnagūbris, Komarob tarpeklis) sniego žmogaus paieškai.

    [taisyti] Kūrybinė veikla

    Šiuo metu yra žurnalo „Mano miestas/My City“ redakcinės kolegijos narys, žurnalistas fotomenininkas. Nuo 1988 metų yra Lietuvos fotomeninkų sąjungos narys. Pasireiškė daugiausia portretinio žanro srityje.
    Pirmąsias viešas fotoparodas pradėjo eksponuoti nuo 1982 metų, tai buvo gerai žinomi Lietuvoje bei užsienio šalyse autoriniai fotolakštai „Apšvietimo etiudai, aktai“.
    Nuo 1988 metų kaip fotokorespondentas ir žurnalistas pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos atgimimo akcijose.
    Alfredo Girdziušo fotoparodos apie 1991 metų sausio mėnesio įvykius "1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" turėjo didelį pasisekimą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje (Lenkijoje autoriaus fotoparodas kuravo Lenkijos Seimo senatorius Andžej Kralčinskis (Andrzej Kralczynski)).
    A.Girdziušas iš savo asmeninio fotoarchyvo leido Lietuvos Seimo archyvams pasidaryti virš 8,5 tūkstančio kadrų elektroninių (skaitmeninių) kopijų iš užfiksuotų 1988-1994 metų politinių įvykių, vykusių Lietuvoje. Apie 10 tūkstančių kadrų dar kopijuojama (pradėta 2009 m. gegužės mėn.)
    Nuo 2003 metų A.Girdziušas veda meno (fotografijos) raiškos pamokas Vilniaus licėjuje 11-12 klasių mokiniams. Kasmet suorganizuoja apie 8 savo mokinių fotografijos ir apie 5 personalinių darbų parodas. Lietuvą bei užsienio šalis apkeliavo autorinės A.Girdziušo fotografijų parodos - fotonovelės"Ūla" (Lietuva, Lenkija, Rusija) bei "Atmintis" (Lietuva, Lenkija), fotoparodos "Apšvietimo etiudai, aktai" (Lietuva, Estija, Rusija, JAV, Prancūzija, Japonija), "1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" (Lietuva, Lenkija).

    [taisyti] Apdovanojimai

    • Už 1991 metų sausio-rugpjūčio įvykių fotoreportažus Lietuvos Respublikos Prezidento 1993 metų sausio 11 dienos dekretu apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
    • 2005 m. lapkričio 11 d. suteiktas Meno kūrėjo statusas.
    • 2006 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas įteikė Padėką už dalyvavimą fotografijos parodoje "Skaitanti Lietuva".
    • 2006 m. liepos 23 d. ir 2007 m. gruodžio 15 d. Lietuvos NIAT-NAM Federacija už bendradarbiavimą ir pagalbą Federacijai įteikė Padėkos raštus.
    • 2006 m.lapkričio 6 d. už mokinių (Vilniaus licėjaus) fotoparodų organizavimą Sank Peterburge Tarprajoninė centralizuotų bibliotekų sistema Sankt Peterburge (Liteiny pr.17-19) įteikia Padėkos raštą.
    • 2008 m. liepos 26 d. Lietuvos kariuomenės savanorių draugija (LKSD) už fotoreportažus, įamžinusius savanorių 2008 m. liepos 5-14 dienomis ekspedicijos po Lietuvą ir Lenkiją atliktus renginius įteikė Padėką ir 2009 m. birželio 15 d. įteikė LKSD Garbės nario pažymėjimą.
    • 2008 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apskrities Kultūros centro XII Rytų Lietuvos literatų organizacinis komitetas už eseistinius atsiminimus apdovanojo II laipsnio Diplomu publicistikos nominacijoje.
    • 2009 m. birželio 29 d. įteikta Krašto apsaugos savanorių pajėgų Padėka už aktyvią veiklą ugdant pilietiškumą ir patriotizmą, Lietuvos kariuomenės tradicijų puoselėjimą.
    edia.org/wiki/Alfredas_Girdziušas -
    Google kopija - Panašūs

    Lietuvos Respublikos Seimas, Asmenų fondas

    Asmenų fondas
    Seimo archyve saugomi fotografų Antano Ališausko, Romualdo Damulio, Alfredo Girdziušo, Romualdo Lanko fotografijos elektroniniame formate bei Vytauto ...
    193.219.60.233/pls/inter/w5
    Seimo archyve saugomi fizinių asmenų dokumentų fondai, kurie archyviniam saugojimui ir naudojimui priimami pagal dokumentų perdavimo ir panaudojimo sutartis. Seimo archyve saugomi fizinių asmenų vaizdo dokumentai atspindintys  svarbius 1988-1992 metų politinius ir visuomeninius įvykius Lietuvoje (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla, Baltijos kelias, 1990 m. kovo 11-oji, 1991 m. sausio įvykiai ir kt.).
              Seimo archyve saugomi fotografų Antano Ališausko, Romualdo Damulio, Alfredo Girdziušo, Romualdo Lanko fotografijos elektroniniame formate bei Vytauto Paliulio dokumentinių filmų „Gyvenome tikėjimu ir viltimi“ bei „Lietuvos sargyboje“ kopijos.

    _show?p_r... -
    Google kopija - Panašūs

    Lietuvos Technikos biblioteka; Alfredo Girdziušo fotonovelė "Atmintis"



    Alfredo Girdziušo paroda „Atmintis“. Lietuvos medicinos biblioteka. Kaštonų g. 7. Almos Alchimavičiūtės–Bukauskienės paroda „Abstraktūs piešiniai“ ...
    www.7md.lt/lt/2009-09-04/...2/parodos.html?... - Prieš 21 valandų - Panašūs
    Lietuvos technikos biblioteka
    Šv. Ignoto g. 6
    Alfredo Girdziušo paroda „Atmintis“

    Trakų rajono savivaldybė; Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja

    Trakų rajono savivaldybė - Naujienos:Trakinių atlaidai, skirti ...
    Alfredo Girdziušo nuotr. LIETUVOS GLOBĖJA, MELSKIS UŽ MUS! Rugsėjo 6 d. (sekmadienis) Meldžiamės už Tėvynę Lietuvą minint 600 metų bažnyčios jubiliejų ...
    www.trakai.lt/l.php?... - Google kopija - Panašūs

    Trakinių atlaidai, skirti Trakų Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejui
    2009-08-26


    Alfredo Girdziušo nuotr.

    LIETUVOS GLOBĖJA, MELSKIS UŽ MUS!

    Rugsėjo 6 d. (sekmadienis) Meldžiamės už Tėvynę Lietuvą minint 600 metų bažnyčios jubiliejų

    12.00 val. Šv.Mišios. PAGRINDINĖ DIENA
    Šv.Mišias aukoja Kardinolas Audrys Juozas Bačkis