Ačiū Jums...

Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...

2013-07-24

Dariaus ir Girėno žūties 80-ųjų metinių paminėjimas Soldine. Pijaus Girdziušo fotoreportažas .2013 m, liepos 15 d.

Vaidotas PAKALNIŠKIS. Dideli darbai nenueina užmarštin

     Prieš aštuoniasdešimt metų Soldino miške nukrito ir sudužo lėktuvas. Sudužo lėktuvas, bet liko gyva juo skridusių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno svajonė. Svajonė apie nevaržomą, laisvą skrydį, svajonė apie didžius žygius, svajonė apie Tėviškės žemę, didžiais darbais garsinamą.
      Ilgi metai užmarštin nusinešė daugybę netikrų pranašų, laiko dulkės nuklojo daugelį praeities įvykių, bet S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbis kiekvienam lietuviui išlieka svarbus: yra minimas ir prisimenamas. Pagerbiant lakūnų atminimą Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus koordinacinė taryba surengė istorinį, pažintinį ir patriotinį žygį į Soldiną – paminėti S. Dariaus ir S.Girėno skrydžio aštuoniasdešimtąsias metines – ne žūties, o skrydžio – nes tik skrydis įkvepia, pakylėja ir skatina dirbti savo Tėvynės gerovei. Kelionėje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai: šauliai, kariai savanoriai, atsargos karininkai, LR krašto apsaugos bičiulių klubo nariai, mokytojai ir mokiniai, menininkai, savivaldybės tarnautojai.
     Keturių dienų kelionė prasidėjo liepos 12 dieną. Pirmoji diena – pažintinė. Keliaudami per Lenkiją sustojome apžiūrėti Šv. Lipkos vienuolyną, vieną didesnių piligrimystės centrų Lenkijoje. Apžiūrėjome vienuolyno architektūrinį ansamblį, grožėjomės šokančiais vargonais, tuo metu lyg tyčia buvo atliekamas I. Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Tęsdami kelionę nuvykome į Antrojo pasaulinio karo laikų A. Hitlerio bunkerį – vadinamąjį Vilko guolį, kur nepaisant pliaupiančio lietaus, apžiūrėjome įspūdingo storio bunkerio sienų griuvėsius, lindome į išlikusius tunelius, klausėmės išsamaus ir nuotaikingo gido pasakojimo.
  Toliau mūsų maršrutas suko link Fromborko miesto, kuriame paskutines savo gyvenimo dienas praleido garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas: apžiūrėjome katedrą, pilį, koplyčią, stebėjome bokšte švytuojančią švytuoklę. Nusifotografavę prie paminklo M. Kopernikui išvykome link Gdansko. Pervažiavę miestą, kuriame prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, kuriame kilo „Solidarumo“ judėjimas pasiekėme nakvynės vietą Sopote – viename populiariausių Lenkijos kurortų. Nepaisant krapnojančio lietučio pasistatėme palapines ir patraukėme prie tąnakt audringos Baltijos jūros.
Ankstų rytą prasidėjo antroji šios kelionės dieną. Pirmiausia – pažintis su Gdynės uostu ir ten prisišvartavusiais laivais. Paskui – ilga, bet nuotaikinga kelionė į Pšelniko, taip dabar vadinamas Soldinas, mišką į Dariaus ir Girėno žūties vietą. Pasiekę pagrindinį savo kelionės tikslą įsikūrėme palapinėse, o kelionės prakaitą nuplovėme netoliese telkšančiame ežerėlyje. Dar važiuojant autobuse nutarėme, kad patys surengsime simbolinį Dariaus ir Girėno skrydžio paminėjimą.
„Lithuanica“ nukrito kelios minutės po vidurnakčio tai ir mūsų paminėjimas vyko vidurnaktį prie paminklo Dariui ir Girėnui. Draugiškai atžygiavę prie paminklo lakūnų atminimą pagerbėme tylos minute, pasimeldėme, Dariaus ir Girėno garbei sugiedojome „Lietuva brangi“ ir Lietuvos himną, kiekvienas dalyvavęs pažadėjo sau ir kitiems, padaryti ką nors prasmingo, prisiminė didžius mūsų tautos žygius. Tai buvo pačios jausmingiausios kelionės akimirkos, kai visi pasijautėm esantys didžios tautos sūnūs, pasijautėm vieningi ir pasiruošę dirbti savo Tėvynei, o kai pro pušų viršūnes suspindo žvaigždės, pagalvojome, kad mūsų maldos ir žodžiai buvo išgirsti. Dar ir dabar girdisi, kaip Lenkijos miškais aidi Lietuvos himnas.
      Trečia kelionės diena – oficialus lakūnų atminimo paminėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakingi Lietuvos ir Lenkijos Respublikų asmenys, seimo nariai, didelis būrys geros valios žmonių. Apie pirmą valandą Lenkijos laiku susirinkome Dariaus ir Girėno žūties vietoje. Renginys prasidėjo žodžio liturgija lietuvių ir lenkų kalbomis, vėliau sveikinimo žodį tarė Mišlybožo miesto meras, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lenkijos prezidento atstovas. Renginio metu Prezidentė apdovanojo Lenkijos lietuvių bendruomenės narius ir Lietuvai nusipelniusius Lenkijos piliečius. Meninę programą parengė Punsko lietuvių mokyklos bei Mišlybožo S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos mokiniai. Garbės sargybos kuopos kariūnai lakūnų atminimą pagerbė trimis salvėmis. Renginys baigėsi gėlių padėjimu prie paminklo.
      Malonu pastebėti, kad mūsų Prezidentė nepasididžiavo ir noriai fotografavosi su minėjimo dalyviais.
Pasibaigus minėjimui mūsų grupė išvyko link Torūnės, į numatytą nakvynės vietą. Paskutinė kelionės diena prasidėjo nuo pažintinės ekskursijos po įspūdingą Torūnės senamiestį: apžiūrėjome miesto architektūrą, bažnyčias, miesto vartus, pasivaikščiojome spalvingomis senamiesčio gatvelėmis ir daug daug fotografavomės. Išvykdami nepamiršome nusipirkti ir tradicinių Torūnės meduolių. Kita stotelė – Malborkas. Mums šis miestas labiau žinomas kaip Marienburgas – buvusi kryžiuočių sostinė. Įdomus sutapimas, kad Torūnėje ir prie Marienburgo pilies lankėmės liepos penkioliktą – Žalgirio mūšio dieną, o šie miestai su Žalgirio mūšiu susiję tiesiogiai: kaip minėta Marienburgą po Žalgirio mūšio lietuvių ir lenkų kariuomenės laikė apsupusios ir bandė užimti, taip galutinai sunaikinant Teutonų ordiną, o kai to padaryti nepavyko, Torūnėje buvo sudaryta taika, nustačiusi Ordino ir LDK bei Lenkijos santykius po Žalgirio mūšio. Marienburgas buvo paskutinė pažintinė mūsų stotelė Lenkijoje. Pakeliui dar stabtelėjome Olštyne nusipirkti suvenyrų ir vėlai naktį grįžome į Vilnių, pavargę, bet patenkinti ir kupini įspūdžių, dar ne iškarto ir išsiskirstyti norėjome.
      Šioje kelionėje supratome, kad dideli darbai nenueina užmarštin, o svajonės išsipildo: reikia tik didelio noro, atsidavimo ir žemaitiško užsispyrimo. Kad ši prasminga ir patriotinė kelionė įvyko norime padėkoti Vilniaus miesto merui, Vilniaus miesto administracijai, Vilniaus krepšinio mokyklos direktoriui, Vilniaus įgulos karininkų Ramovei ir aišku visiems keliautojams, ištvėrusiems šią sunkią, ilgą, bet labai reikšmingą kelionę.
2013 08 21