Vaidotas PAKALNIŠKIS.
Dideli darbai nenueina
užmarštin
Prieš aštuoniasdešimt metų Soldino miške nukrito ir sudužo
lėktuvas. Sudužo lėktuvas, bet liko gyva juo skridusių
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno svajonė. Svajonė apie
nevaržomą, laisvą skrydį, svajonė apie didžius žygius,
svajonė apie Tėviškės žemę, didžiais darbais garsinamą.
Ilgi metai užmarštin nusinešė daugybę netikrų pranašų,
laiko dulkės nuklojo daugelį praeities įvykių, bet S.
Dariaus ir S. Girėno žygdarbis kiekvienam lietuviui išlieka
svarbus: yra minimas ir prisimenamas. Pagerbiant lakūnų
atminimą Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti
Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus koordinacinė taryba
surengė istorinį, pažintinį ir patriotinį žygį į Soldiną –
paminėti S. Dariaus ir S.Girėno skrydžio
aštuoniasdešimtąsias metines – ne žūties, o skrydžio – nes
tik skrydis įkvepia, pakylėja ir skatina dirbti savo Tėvynės
gerovei. Kelionėje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai:
šauliai, kariai savanoriai, atsargos karininkai, LR krašto
apsaugos bičiulių klubo nariai, mokytojai ir mokiniai,
menininkai, savivaldybės tarnautojai.
Keturių dienų kelionė prasidėjo liepos 12 dieną. Pirmoji
diena – pažintinė. Keliaudami per Lenkiją sustojome
apžiūrėti Šv. Lipkos vienuolyną, vieną didesnių
piligrimystės centrų Lenkijoje. Apžiūrėjome vienuolyno
architektūrinį ansamblį, grožėjomės šokančiais vargonais,
tuo metu lyg tyčia buvo atliekamas I. Oginskio polonezas
„Atsisveikinimas su Tėvyne“. Tęsdami kelionę nuvykome į
Antrojo pasaulinio karo laikų A. Hitlerio bunkerį –
vadinamąjį Vilko guolį, kur nepaisant pliaupiančio lietaus,
apžiūrėjome įspūdingo storio bunkerio sienų griuvėsius,
lindome į išlikusius tunelius, klausėmės išsamaus ir
nuotaikingo gido pasakojimo.
Toliau mūsų maršrutas suko link Fromborko miesto, kuriame
paskutines savo gyvenimo dienas praleido garsusis astronomas
Mikalojus Kopernikas: apžiūrėjome katedrą, pilį, koplyčią,
stebėjome bokšte švytuojančią švytuoklę. Nusifotografavę
prie paminklo M. Kopernikui išvykome link Gdansko.
Pervažiavę miestą, kuriame prasidėjo Antrasis pasaulinis
karas, kuriame kilo „Solidarumo“ judėjimas pasiekėme
nakvynės vietą Sopote – viename populiariausių Lenkijos
kurortų. Nepaisant krapnojančio lietučio pasistatėme
palapines ir patraukėme prie tąnakt audringos Baltijos
jūros.
Ankstų rytą prasidėjo antroji šios kelionės dieną.
Pirmiausia – pažintis su Gdynės uostu ir ten
prisišvartavusiais laivais. Paskui – ilga, bet nuotaikinga
kelionė į Pšelniko, taip dabar vadinamas Soldinas, mišką į
Dariaus ir Girėno žūties vietą. Pasiekę pagrindinį savo
kelionės tikslą įsikūrėme palapinėse, o kelionės prakaitą
nuplovėme netoliese telkšančiame ežerėlyje. Dar važiuojant
autobuse nutarėme, kad patys surengsime simbolinį Dariaus ir
Girėno skrydžio paminėjimą.
„Lithuanica“ nukrito kelios minutės po vidurnakčio tai ir
mūsų paminėjimas vyko vidurnaktį prie paminklo Dariui ir
Girėnui. Draugiškai atžygiavę prie paminklo lakūnų atminimą
pagerbėme tylos minute, pasimeldėme, Dariaus ir Girėno
garbei sugiedojome „Lietuva brangi“ ir Lietuvos himną,
kiekvienas dalyvavęs pažadėjo sau ir kitiems, padaryti ką
nors prasmingo, prisiminė didžius mūsų tautos žygius. Tai
buvo pačios jausmingiausios kelionės akimirkos, kai visi
pasijautėm esantys didžios tautos sūnūs, pasijautėm vieningi
ir pasiruošę dirbti savo Tėvynei, o kai pro pušų viršūnes
suspindo žvaigždės, pagalvojome, kad mūsų maldos ir žodžiai
buvo išgirsti. Dar ir dabar girdisi, kaip Lenkijos miškais
aidi Lietuvos himnas.
Trečia kelionės diena – oficialus lakūnų atminimo
paminėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakingi Lietuvos ir
Lenkijos Respublikų asmenys, seimo nariai, didelis būrys
geros valios žmonių. Apie pirmą valandą Lenkijos laiku
susirinkome Dariaus ir Girėno žūties vietoje. Renginys
prasidėjo žodžio liturgija lietuvių ir lenkų kalbomis,
vėliau sveikinimo žodį tarė Mišlybožo miesto meras, Lietuvos
Respublikos Prezidentė, Lenkijos prezidento atstovas.
Renginio metu Prezidentė apdovanojo Lenkijos lietuvių
bendruomenės narius ir Lietuvai nusipelniusius Lenkijos
piliečius. Meninę programą parengė Punsko lietuvių mokyklos
bei Mišlybožo S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos mokiniai.
Garbės sargybos kuopos kariūnai lakūnų atminimą pagerbė
trimis salvėmis. Renginys baigėsi gėlių padėjimu prie
paminklo.
Malonu pastebėti, kad mūsų Prezidentė nepasididžiavo ir
noriai fotografavosi su minėjimo dalyviais.
Pasibaigus minėjimui mūsų grupė išvyko link Torūnės, į
numatytą nakvynės vietą. Paskutinė kelionės diena prasidėjo
nuo pažintinės ekskursijos po įspūdingą Torūnės senamiestį:
apžiūrėjome miesto architektūrą, bažnyčias, miesto vartus,
pasivaikščiojome spalvingomis senamiesčio gatvelėmis ir daug
daug fotografavomės. Išvykdami nepamiršome nusipirkti ir
tradicinių Torūnės meduolių. Kita stotelė – Malborkas. Mums
šis miestas labiau žinomas kaip Marienburgas – buvusi
kryžiuočių sostinė. Įdomus sutapimas, kad Torūnėje ir prie
Marienburgo pilies lankėmės liepos penkioliktą – Žalgirio
mūšio dieną, o šie miestai su Žalgirio mūšiu susiję
tiesiogiai: kaip minėta Marienburgą po Žalgirio mūšio
lietuvių ir lenkų kariuomenės laikė apsupusios ir bandė
užimti, taip galutinai sunaikinant Teutonų ordiną, o kai to
padaryti nepavyko, Torūnėje buvo sudaryta taika, nustačiusi
Ordino ir LDK bei Lenkijos santykius po Žalgirio mūšio.
Marienburgas buvo paskutinė pažintinė mūsų stotelė
Lenkijoje. Pakeliui dar stabtelėjome Olštyne nusipirkti
suvenyrų ir vėlai naktį grįžome į Vilnių, pavargę, bet
patenkinti ir kupini įspūdžių, dar ne iškarto ir
išsiskirstyti norėjome.
Šioje kelionėje supratome, kad dideli darbai nenueina
užmarštin, o svajonės išsipildo: reikia tik didelio noro,
atsidavimo ir žemaitiško užsispyrimo. Kad ši prasminga ir
patriotinė kelionė įvyko norime padėkoti Vilniaus miesto
merui, Vilniaus miesto administracijai, Vilniaus krepšinio
mokyklos direktoriui, Vilniaus įgulos karininkų Ramovei ir
aišku visiems keliautojams, ištvėrusiems šią sunkią, ilgą,
bet labai reikšmingą kelionę.
2013 08 21