Mosėdžio seniūnija
Skuodo rajono, Mosėdžio seniūnija
Kūrybinė stovykla – mūsų krašte
Liepos 11-13 dienomis Šauklių
poilsiavietėje stovyklavo internetinės svetainės „ŽaliaŽolė“ kūrybinė
grupė; vadovai – poetai Ramunė Palekaitė (Tauragės r.) ir Gaudentas
Kurila (Vilnius). Pastarąjį mosėdiškiai literatai galėjo sutikti
Mosėdyje vykusio tarmiškos kūrybos almanacho pristatymo metu pernai
rudenį. Ramunė – populiaraus klubo „Vakarutė“ įkūrėja; į susitikimus
šiame klube, įsikūrusiame Karšuvos girios glūdumoje esančiame Eičių
kaime, kviečiami įdomesni kūrėjai iš visos Lietuvos. Kadangi svetainės
kūrėjams dažnai tenka naudotis fotoaparatu, į stovyklą fotografijos
paslapčių pamokinti pakviestas žinomas fotomenininkas Alfredas
Girdziušas (Vilnius). Kiti stovyklautojai – iš Kauno, Klaipėdos,
Kretingos, o Mosėdžio seniūnijos seniūnas su žmona – skuodiškiai.
Kadangi įprasti poilsio „formatai“ šiuo
atveju netiko (šnapso nė vyniaus, o juo labiau alaus niekas nemėgsta),
teko ir pačioje programoje dalyvauti, ir savo krašto įžymybes parodyti.
Nuvažiavom prie didžiausio Lietuvoj Barstyčių akmens, aplankėm retai
lankomą Mikytų alkakalnį, Orvidų sodybą, Šilalės kūlį. Aišku, su
didžiausiu susidomėjimu stovyklautojai klausėsi respublikinio V.Into
akmenų muziejaus direktoriaus Evaldo Razgaus pasakojimo. Nemenką įspūdį
paliko ir muziejaus lauko ekspozicija, atnaujinta V.Into sodyba. Prie
V.Into kapo uždegta žvakutė.
Akivaizdu, jog mūsų miestelis
stovyklautojams paliko didžiulį įspūdį. Susitarę su šeimininkais,
svečius nuvedėm į tas sodybas, kuriom didžiuotis gali visa seniūnija.
Net diskusijos kilo: vieniems patiko ideali švara ir tvarka Reginos ir
Algio Čiuteikių sodyboje, kiti labiau gyrė kūrybišką „akmeninę“ Gražinos
ir Ramučio Vaškių aplinką.
Ši stovykla, manytume, ganėtinai svarus
indėlis į Mosėdžio ir viso mūsų rajono informacinę sklaidą. Ganėtinai
„suspausta“ programa neleido daugiau objektų aplankyti, o jų rajone
tikrai nemažai. Ar kada nors dar „nuskils“ mums tokia garbė tokią
stovyklą priimti? Jos organizuojamos kasmet skirtingose vietose (pernai –
Naisiuose).
Deja, ne visiems tokios mūsų iniciatyvos
patinka. Štai vienas jaunuolis ilgai ir piktai ginčijosi, kodėl jam,
vietiniam šaukliškiui, neleidžiama čia pat su kompanija pagerti: juk
poilsiavietė – vieša vieta, jis seniai balių suplanavęs, kita vieta
netinkanti – ir jis turįs teisę būtent čia pramogauti… Be abejo, turi. O
mes „turim teisę“ po tokių pramogavimų rankioti butelius ir šiukšles, o
kartais – ir sulaužytą inventorių taisyti.. Vis tik tenka pasidžiaugti,
kad tik vienas toks teatsirado: kiti be jokių kalbų sutiko pasirinkti
mūsų pasiūlytas alternatyvas.
Gaila, kad paskutinę dieną pabjuręs oras nebeleido atvykti į Puodkalių piliakalnyje vykusią žemaičių šventę, nors tokių planų būta.
Gaila, kad paskutinę dieną pabjuręs oras nebeleido atvykti į Puodkalių piliakalnyje vykusią žemaičių šventę, nors tokių planų būta.
Stovyklautojų vardu dėkoju aikštelę
stovyklai paruošusiems seniūnijos darbininkams ir jų vadovui Alvydui
Reminiui, rajono šaulių kuopos vadui Robertui Šakaliui, respublikinio
V.Into akmenų muziejaus direktoriui Evaldui Razgui, apie tėvelį
papasakojusiam V.Into sūnui Vaclovui, Gražinai ir Ramučiui Vaškiams,
Reginai ir Algiui Čiuteikiams.
Nuotraukos – Alfredo Girdziušo (nuoroda žemiau).
https://plus.google.com/photos/102202884626209043509/albums/6031514005487922849?banner=pwa