Ačiū Jums...

Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...

2008-01-27

Alfredas Girdziusas; Internetiniai pranešimai

Ši suvestinė nepasiekiama. Spustelėkite čia, kad peržiūrėtumėte įrašą.

Ignalinos rajono savivaldybė;Ignalinos rajono žymių datų kalendorius;Ignalinos krašto žymių datų ir įvykių kalendorius

Ignalinos rajono žymių datų kalendorius

Ignalinos krašto žymių datų ir įvykių kalendorius

/2008 metai/


Žymūs žmonės

Sausis




Pakalka Kazys

Gimė 1928 m. sausio 1 d. Juodalaukyje (Kazitiškio sen.).

Kalbininkas, žodynininkas, humanitarinių mokslų daktaras. Parengė spaudai Konstantino Sirvydo veikalus, parašė jiems įvadus, akademinio "Lietuvių kalbos žodyno" vienas rengėjų, gavo LR mokslo premiją. Paskelbė straipsnių.

Telyčėnas Albertas

Gimė 1928 m. sausio 1 d. Pošiūnuose ( Tverečiaus sen.)

Gydytojas onkologas. Medicinos mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė straipsnių spaudoje, parašė knygų. Mirė 1990 m.

Musteikis Kazimieras

Gimė 1928 m. sausio 6 d. Lučiūniškėje ( Kazitiškio sen.)

Kalbininkas, habilituotas daktaras. Dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete. Parašė knygų, paskelbė straipsnių.

Smaliukienė Zita

Gimė 1948 m. sausio 12 d. Tverečiuje

Gamtos mokslų daktarė. Buvusi Lietuvos onkologijos centro Eksperimentinės terapijos skyriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė. Paskelbė apie 30 mokslinių straipsnių. Mirė 2005 m.

Klimašauskas Kazimieras-Juozas

Gimė 1938 m. sausio 24 d. Driškūnuose (Dūkšto sen.)

Habilituotas technikos m. dr, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, mokslo ir technikos premijų laureatas, buvęs kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas. Parašė eilę mokslinių straipsnių. 12 išradimų autorius. Mirė 2005 m.




Vasaris




Survila Pranas

Gimė 1933 m. vasario 6 d. Kundratiškėje (Ceikinių sen.)

Fizikos matematikos mokslų daktaras, profesorius, Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, VPU Algebros ir skaičių teorijos katedros vedėjas. Parašė vadovėlį, mokymo priemonių studentams, straipsnių.

Terleckas Antanas

Gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalyje ( Linkmenų sen.)

Visuomenės ir politikos veikėjas, rezistentas, spaudos darbuotojas, vienas iš pogrindinių leidinių redaktorių ir autorių. Įkūrė nelegalią politinę organizaciją – Lietuvos laisvės lygą. Išleido knygų ir brošiūrų.

Bielinis Antanas

Gimė 1918 m. vasario 18 d. Dietkauščiznoje (Tverečiaus sen.)

Lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas lenkų okupacijos metais, kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas.



Kovas




Kisielius Pranas

Gimė 1913 m. kovo 3 d. Palūšėje

Karininkas, Vilniaus krašto patriotas, švietėjas. Mirė 1940 m.

Čaikauskas Mykolas

Gimė 1923 m. kovo 17 d. Vasiuliuose (Daugėliškio sen.)

Kalbininkas, sintaksininkas, filologijos mokslų daktaras. Paskelbė straipsnių spaudoje, knygos bendraautoris.

Mikštas Juozas

Gimė 1913 m. kovo 18 d. Bėgūnuose ( Dūkšto sen.)

Poetas, publicistas. 1944 m. pasitraukė į Australiją. Išleido 2 poezijos knygas, poeziją spausdino spaudoje. Mirė 2002 m.

Šaknys Bernardas

Gimė 1938 m. kovo 18 d. Kurtiškėje ( Didžiasalio sen.)

Pedagogas, žurnalistas. Dirbo įvairiuose Lietuvos laikraščiuose. Periodinėje spaudoje skelbė apybraižas, esė. Išleido apybraižų knygą, du vadovėlius.




Balandis




Voldemaras Augustinas

Gimė 1883 m. balandžio 16 d. Dysnoje (Didžiasalio sen.)

Valstybės ir visuomenės veikėjas, politikas, istorikas, prof. Vadovavo I ir XIV Lietuvos Respublikos ministrų kabinetams. Parašė knygų straipsnių. Mirė 1942 m.

Burokas Romualdas

Gimė 1893 m. balandžio 19 d. Peršukštuose ( Mielagėnų sen.)

Kariškis, pulkininkas leitenantas, nepriklausomybės kovų dalyvis. 1917-1918 m. tarnavo atskirame Lietuvių batalione Vitebske, 1919-1928 m. Lietuvos kariuomenėje. Apdovanotas septyniais ordinais. Vėliau dirbo teisėju. Išleido vadovėlį, bendradarbiavo spaudoje, 1926-1928 redagavo „Kario“ žurnalą. Mirė 1957 m.

Truchina –Konovalova Natalija

Gimė 1958 balandžio 23 Dūkšte

Biomedicinos m dr. Buvusi Dūkšto bandymų stoties direktorė. Herbologijos draugijos narė. Ignalinos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja. Paskelbė mokslinių straipsnių spaudoje.

Radziulis Vladas

Gimė 1913 m. balandžio 24 d. Narsutiškėje ( Ignalinos sen.)

Poetas, prozininkas. Išleido eilėraščių rinkinį, romaną, apsakymų knygą. Mirė1986 m.

Alekna Petras

Gimė 1898 m. balandžio 25 d. Pagavėje [Ignalinos sen.]

Lietuvos kariuomenės savanoris. Leitenantas, kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Apdovanotas ( po mirties) Savanorių medaliu. Mirė 1923 m.




Gegužė



Garuckas Karolis

Gimė 1908 m. gegužės 1 d. Užkalniuose (Panevežio apsk.)

Kunigas. Jėzuitas (1931). Klebonavo Dūkšto, Palūšės, Paringio bažnyčiose. Nuo 1963 m. klebonavo Ceikiniuose. Žmogaus ir bažnyčios teisių gynimo sąjūdžio veikėjas, Helsinkio žmogaus teisių gynimo komiteto narys. Rašė straipsnius į nelegalius leidinius (LKBK, Aušra ir kt.). Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinas (1999, po mirties). Mirė 1979 m.

Juršėnas Česlovas

Gimė 1938 m. gegužės 18 d. Panižiškėje (Ignalinos sen..)

Žurnalistas, politikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras, LDDP pirmininkas, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Obolėnas (Obolevičius) Kazys Petras

Gimė 1898 m. gegužės 22 d. Degutiškėje ( Daugėliškio sen.)

Žurnalistas. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1920 m. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Dirbo žurnalistinį darbą Vokietijoje, Anglijoje, JAV. Buvo Lietuvių žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas (1955-1964 m.). Mirė 1996 m.

Kardelis Jonas

Gimė 1893 m. gegužės 26 d. Girdžiūnuose ( Rimšės sen.)

Žurnalistas, visuomenės veikėjas.1923–1940m. laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktorius. Kurį laiką redagavo leidinį „Savivaldybių balsas“. Pasitraukęs iš Lietuvos redagavo laikraštį „Lietuvos žodis“. Mirė 1969 m.




Birželis



Girdziušas Alfredas

Gimė 1948 m. birželio 5 d. Paliesiuje (Mielagėnų sen.)

Fotomenininkas ir žurnalistas. Už fotoreportažus, atliktus apie 1991 metų sausio-rugpjūčio įvykius, apdovanotas 1991 metų sausio 13 dienos atminimo medaliu. Lietuvoje ir užsienio šalyse daugiau žinomas kaip aktų žanro atstovas

Bagdonavičius Antanas

Gimė 1938 m. birželio 15 d. Bobėnuose ( Didžiasalio sen.)

Europos irklavimo sporto čempionas olimpinis vicečempionas. Vilniaus kūno kultūros ir sporto skyriaus vyr. Instruktorius. Parašė atsiminimų knygą.

Bielinis Jonas

Gimė 1933 m. birželio 15 d. Astraviškiuose ( Tverečiaus sen.)

Filologijos mokslų kandidatas. Literatūros mokslo kritikas. Išleido knygų, paskelbė straipsnių spaudoje. Mirė 1993 m

Čibiras Povilas

Gimė 1913 m. birželio 30 d. Ceikiškėje (Daugėliškio sen.)

Gydytojas infekcionistas. 1966 m. suteiktas Lietuvos nusipelnusio gydytojo vardas., prof., habil. Dr.( biomed. M. ; med. M. dr. (1968)). Išleido vadovėlių, monografijų, paskelbė mokslinių straipsnių, pateikė rac. pasiūlymų. Apdovanotas Karaliaus Mindaugo atminimo medaliu. Mirė 2003 m.



Liepa



Lisenkaitė Liudvika Slavomira

Gimė 1928 m. liepos 10 d. Daugėliškyje

Literatūros tyrinėtoja, filologijos mokslų daktarė. Dėstė VU. Paskelbė straipsnių spaudoje, išleido monografiją. Mirė 2005



Rugpjūtis



Laurėnas Vaidutis

Gimė 1958 m. rugpjūčio 11 d. Ožionyse (Daugėliškio sen.)

Socialių mokslų daktaras, KU docentas, KU studijų prorektorius. Policijos tyrimų centro direktorius. Parašė straipsnių spaudoje, brošiūrų.



Rugsėjis



Panavas Petras

Gimė 1933 m. rugsėjo 6 d. Vingiriuose ( Daugėliškio sen.)

Poetas. Išleido 7 eilėraščių knygas, poeziją skelbė periodikoje. Dirba mokytoju. Rašytojų sąjungos narys.

Jaksebaga Justinas

Gimė 1933 m. rugsėjo 17 d. Triburščiuose (Daugėliškio sen.)

Poetas, eiles skelbė periodinėje spaudoje. Išleido poezijos knygą. Dirba teisėju.

Rimkevičienė Bronė

Gimė 1938 m. rugsėjo 20 d. Pašakariškiuose (Daugėliškio sen.)

Socialinių mokslų daktarė, docentė, pedagogė. Parašė vadovėlių, mokymo priemonių

Jakštas Algis

Gimė 1953 m. rugsėjo 25 d. Ryžiškėje ( Mielagėnų sen.)

Fotomenininkas, poetas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (1986). Surengė autorines meninės fotografijos parodas daugelyje Lietuvos miestų, dalyvavo fotoparodose užsienyje. Apdovanotas aukso sidabro medaliais, prizais, diplomais. Suteikti Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininko (AFIAP) garbės, nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardai. Išleido 4 poezijos knygas.



Spalis




Skudutis Mindaugas

Gimė 1948 m spalio 8 d.. Antagavėje.( Ignalinos sen.)

Dailininkas, tapytojas. 1992 m. jam suteiktas docento vardas. Dėsto Lietuvos dailės akademijoje piešimą grafikos specialybės II kurso ir kostiumo dizaino specialybės III kurso bakalaurams. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkų sąjungos narys (1980).

Baubinas Petras

Gimė 1928 m. spalio 15 d. Driškūnuose ( Dūkšto sen.)

Gydytojas ortopedas. Habil. Dr. ( biomedicininiai m., medicinos m. dr.), prof. Parašė 2 vadovėlius, mokymo priemonių, paskelbė mokslinių straipsnių.

Petrauskas Mikas

Gimė 1873 m. spalio 13 d. Palūšėje

Kompozitorius, dirigentas. Sukūrė pirmąją lietuvišką operą „Birutė“. Mirė 1937 m.

Rudzinskas Mykolas

Gimė 1933 m. spalio 29 d. Navikuose (Didžiasalio sen.)

Europos kanojų sporto čempionas, Romos olimpinių žaidynių ketvirtos vietos laimėtojas, pasaulio čempionato prizininkas, keturiskart Sovietų Sąjungos čempionas. Lietuvių olimpinio sporto centro baidarių ir kanojų irklavimo vyr. treneris. 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse vadovavo Lietuvos baidarių irklavimo rinktinei. Mirė 2006 m.



Lapkritis




Milašius Arvydas

Gimė 1953 m. lapkričio 27 d. Vaišniūnuose (Ignalinos sen.)

Farmokologas, daktaras, docentas. Nuo 1978 m. dėsto Kauno medicinos universitete. KMU Medicinos fakulteto Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros vedėjas. Pirmosios lietuviškos Medicinos enciklopedijos vienas autorių.




Gruodis




Baubinas Algirdas

Gimė 1943 m. gruodžio 12 d. Vaškonyse (Dūkšto sen.)

Gydytojas, biomedicininių mokslų habil. Dr., prof., VU medicinos fakulteto, Higienos katedros vedėjas. Parašė monografiją, apie 100 mokslinių darbų, vadovėlį. Tarptautinės ekologijos ir saugios žmonių veiklos mokslų asociacijos narys. Europos un-to garbės daktaras (1998). Vienas našlaičių brolijos (1988) kūrėjų .

Čibiras Kristupas

Gimė 1888 m. gruodžio 26 d. Radeikiškėje (Daugėliškio sen.)

Kunigas, literatas, švietėjas. Dirbo mokytoju įvairiose Vilniaus krašto organizacijose, klebonaudamas kartu dėstė Švenčionių gimnazijoje. 1924 m. teologijos magistras. Parašė vadovėlių, knygų. Mirė 1942 m.



Gimimo datos nežinomos



Burokas Jonas

Gimė 1943 m. Juodagalviuose (Mielagėnų sen.)

Dailininkas, grafikas. Nuo 1972 m. dalyvauja meno parodose. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Čibiras Klemensas

Gimė 1903 m. Daugėliškyje

Poetas. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rašė eilėraščius, meno saviveiklininkams, klojimų vakarėlių rengėjams, periodiniai spaudai. Mirė 1929 m.

Dubaka Liudvikas

Gimė 1898 m. Tripuckuose (Rimšės sen.)

Ignalinos krašto sakmių ir padavimų karalius

Gylys Mykolas

Gimė 1863 m. Pošiūnuose (Tverečiaus sen.). Knygnešys. Valstietis. Spaudos gaudavo iš kitų knygnešių. Platino Tverečiaus apylinkėse. Valdant Lenkijai, puoselėjo lietuvybę, platino lietuvišką spaudą.. Mirė 1937

Jurgėla Klemas

Gimė 1923 m. Bališkėje (Vidiškių sen.)

Visuomenės veikėjas. 2 metus Sankt Peterburge ėjo Lietuvių klubo valdybos vicepirmininko pareigas, 8 metus - pirmininko, 3 metus šv. Kazimiero misijos komiteto pirmininko.

Šileikis Silvestras

Gimė 1888 m. Dūkšte.

Lenkų okupuotame Vilniaus krašte veikusios „Lietuvos partizanų“ organizacijos narys. Vyčio kryžiaus V laipsnio ordininkas. Mirė 1990 m.

Varna Leonardas

Gimė 1948 m. Juodagalviuose (Mielagėnų sen.)

Habilituotas medicinos mokslų daktaras. Respublikinės kraujo perpylimo stoties direktorius. Keliolikos mokslinių straipsnių autorius, dviejų išradimų autorius.

Žilėnas Vladas

Gimė 1913 m. Dubiškėje ( Mielagėnų sen.)

Vilniaus krašto veikėjas, kraštotyrininkas, aktyviai reiškėsi tautinėje kultūrinėje Mielagėnų krašto veikloje. Mirė 1994 m.

"Trakų žemė"; 1991 metų sausio 13 dienos gedulingas mitingas prie Trakų kultūros rūmų





Alfredo GIRDZIUŠO nuotrauka
1991 metų sausio 13 dieną Trakuose buvo suorganizuotas gedulingas mitingas sausio tryliktosios aukoms atminti ir Sovietų Sąjungos žudynėms prie parlamento bei Televizijos bokšto pasmerkti. Mitingui vadovavo LDDP Trakų rajono komiteto sekretorius Jonas Grybauskas. Kalbėjo Trakų bažnyčios klebonas Vytautas Rūkas, Trakų cerkvės šventikas Aleksandras Šmuilovas, miesto vykdomojo komiteto pirmininkė Joana Katinienė, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Rimvydas Survila, Trakų Sąjūdžio tarybos pirmininkas Algimantas Lisauskas.
Pamatęs nuotrauką, kurioje nufotografuoti mitingo dalyviai, Trakų Šv. Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvės šventikas Aleksandras Šmuilovas prisimena: „Tuo metu kitaip negalėjau elgtis, mano pašaukimas liepė būti tame mitinge, susitikti su žmonėmis, parodyti jiems, kad stačiatikių cerkvė remia kovojančius už naująją Lietuvos valstybę“.

Mindaugas MILIAUSKAS

Alfredo Girdziušo nuotraukoje 1991 metų sausio 15 dienos gedulingo mitingo dalyviai prie Trakų kultūros rūmų. Iš kairės: Trakų Sąjūdžio tarybos pirmininkas Algimantas Lisauskas, Trakų rajono vykdomojo komiteto valdytojas Algirdas Sadkauskas, LDDP Trakų rajono komiteto sekretorius Jonas Grybauskas, Aukščiausiosios tarybos deputatas Rimvydas Survila, Trakų miesto vykdomojo komiteto pirmininkė Joana Katinienė, Trakų cerkvės šventikas Aleksandras Šmuilovas, gydytojas Juozas Jakubauskas (su diplomatu rankose).

2008-01-26

Vytautas Žemaitis.Fotografijos gerbėjams - Danos Buinickaitės-Zacharevičienės paroda "Moterys"; "Trakų žemė"


Fotografijos gerbėjams – Danos Buinickaitės-Zacharevičienės paroda „Moterys“


Fotografijos gerbėjams – Danos Buinickaitės-Zacharevičienės paroda „Moterys“
Kitu žvilgsniu į moterų šalį

Trakų Viešojoje bibliotekoje nauja Danos Buinickaitės-Zacharevičienės fotografijos paroda. Šį karta ji skirta moterims, taip ir pavadinta – „Moterys“. Autorė ją fotografijos gerbėjams ir žiūrovų teismui pateikė kur kas ankščiau, negu prieš oficialų pristatymą. Tuomet vyko Šiaurės šalių bibliotekų savaitės uždarymas, kur pagrindinė tema skirta tų šalių moterų-rašytojų knygų pristatymams. To renginio ir šios fotoparodos temos apie moteris savaip asocijavosi. Tąsyk viešojoje bibliotekoje lyrine metafora Danos „Moterys“ žiūrovams pristatė renginio vedėja viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Marijolia Sedlikovska. Į šį renginį susirinko gražus būrelis fotografijos gerbėjų, Danos artimųjų, jos mama Trakų miškų urėdijos buchalterė Gelena Buinickienė, sūnelis Arijus, vyras Artūras. Taip pat bičiuliai, kolegos, žurnalistai: Juozas Vercinkevičius, Kęstutis Petkūnas, Alfredas, Aušra ir Ūla Girdziušai, Viktoras Neliubinas, Robertas Čuta, Juozas Daukšys, Rasa Junevičiūtė,Tomas Tervydis, Saulė Lementauskienė, Neringa Mišeikienė, bibliotekininkės, bei kiti, kurie parodos metu išsakė savo mintis.
Su Danos fotoparoda žiūrovai buvo jau susipažinę, taigi...
Apie autorę
Parodos autorė yra jauna, perspektyvi Trakų krašto fotomenininkė ir žurnalistė. Gerai žinoma ne vien Lentvaryje ar Trakuose, bet ją pažįsta kone viso rajono gyventojai, kaimiečiai„Trakų žemės“, „Vorutos“ ir „Galvės“ laikraščių skaitytojai.
Dana Buinickaitė-Zacharevičienė yra gimusi Trakų r. Baigė Lentvario M. Šimelionio vidurinę mokyklą. Vilniaus Aukštesniojoje technologijos mokykloje įgijo fotografo-technologo specialybę. Čia taip pat mokėsi nemažai jos kolegų fotografijos profesionalų, tapusių žymiais fotomenininkais. Keletą metų dirbo IĮ „Su saule“ fotografe. Vėliau susižavėjo žurnalistika. Dirbo „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ laikraščio redakcijoje. Šiuo metu neakivaizdiniu būdu studijuoja Vilniaus universitete žurnalistiką, dirba „Galvės“ laikraščio redakcijoje. Ir autorės...
Kūryba
Taip ir visi šių dienų fotografai fotografuoti pradėjo „muiline“, vėliau įsigijo rusišką „Zenitą“, jau įsiliedama į fotografų gretas. O šiuo metu moteris dirba su profesionalia šiuolaikine fototechnika.
Dirbdama surengė keletą personalinių fotografijos parodų: 2002 m. Trakuose IĮ „Su saule“ – „Kitoks žvilgsnis“, žiūrovams pateikusi 11 foto lakštų, 2005 m. Trakų Kultūros rūmuose – „Žingsnis aukštyn“. Praeitais metais surengė net dvi parodas: Bitėnuose (Mažoji Lietuva, Pagėgių sav.) – bendraautorė su fotografu E. Skipičiu – „Šalia Martyno Jankaus ir Vydūno“ ir personalinė paroda praeitų metų gruodžio mėnesį Trakų bažnyčioje „Trakų Madonos vaikų malda“. Be to, „Vorutos“ leidykla yra išleidusi D. Buinickaites-Zacharevičienės 10 atvirukų su Trakų miesto, Kernavės bei Aukštadvario bažnyčios vaizdais bei 2007 / 2008 m. „Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo Bažnyčiai 600 metų“ kalendoriai, kur gausu autorės nuotraukų. Domisi savo kolegų – fotografų – kūryba: Lietuvos fotografijos tėvo Antano Sutkaus, Amerikos lietuvio Algimanto Kezio, panevėžiškio Algimanto Aleksandravičiaus ir kitų bei savo kartos jaunų fotomenininkų kūryba.
Pasak trakietės Saulės Lementauskienės, jos rimtas kūrybinis žurnalistinis darbas susijęs su fotografija prieš keletą metų prasidėjo „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ laikraščių redakcijoje ir tai tapo jos gyvenimo būdu.
Dana taip pat aktyviai dalyvauja šalies fotografų žurnale „Vyzdys“ rengiamuose konkursuose. Šių metų pavasarį miškininkų surengtame konkurse pelnė antrą vietą.
Taigi...
Moterys – skubančio laiko tėkmėje
Nuotraukose įprasmintų moterų portretai – tai autorės geros draugės, bičiulės, bendradarbės, artimos mielos močiutės, liaunos lietuvaitės Rasos šventėje Kernavėje, kultūros veikėjos, laukiamos, besilaukiančios, mylimos, besimeldžiančios, gedinčios artimųjų moterys. Pasak autorės, „jose daug emocijų, moterims būdingų kaukių, vienur žaižaruojančios jaunyste, kitur susimąsčiusios, liūdinčios, dar kitur pamiršusios kasdienybę sklando padebesiais. Tad menininkus ir traukia moterys kaip neišsemiamas grožio aruodas.“
Fotografija ją žavi kaip nekasdieninė veikla, per kurią jai pavyksta į aplinką pažvelgti kiek kitaip, kitu rakursu ir kuo didesniu „Žingsniu aukštyn“. Kas yra lankęsis Danos foto parodose, turbūt pastebėjo, jog nuo šiuolaikinės spalvotosios fotografijos ji grįžta prie japonų stiliaus juodai baltos fotografijos-ilgaamžiškumo.
Prie jos eksponuojamų nuotraukų nėra pavadinimų, tad lankytojas lai pats įvertins Danos užfiksuotus moterų portretus, akimirkas nuo jaunystės džiugesio iki senatvės raukšlių skubančio laiko tėkmėje ir moters grožyje.



Vytautas ŽEMAITIS, Senieji Trakai, 2007 m. gruodžio 29 d

Viktorija Barkauskaitė. Interviu su fotomenininku Alfredu Girdziušu. "Voruta" 2008 m. sausio 26 d. Nr.2(644)


nuotrauka iš fotonovelės :Ūla"
„Vorutos“ pokalbis su žinomu fotomenininku Alfredu Girdziušu

Alfredas Girdziušas –Sausio 13-osios metraštininkas

„Vorutos“ pokalbis su žinomu fotomenininku Alfredu Girdziušu, tikru Sausio 13-osios foto metraštininku, padovanojusiu Seimui 8566 kadrų iš Sausio -13-osios įvykių

Kaip kilo mintis tapti fotomenininku, arba nuo ko viskas prasidėjo?

Vaikystėje norėjau būti geležinkelininku, nes iš pat mažens labai norėjau daug keliauti, daug pamatyti bei apsilankyti įvairiose šalyse. Baigęs aštuntą klasę, išvykau į Vilnių pabandyti laimės stoti į Vilniaus geležinkeliečių technikumą, bet pavėlavau į stojamuosius egzaminus. Tuomet įstojau į profesinę mokyklą, kurioje ruošiami mašinistų padėjėjai, bet... laikinai mane priėmė mokytis buitinio aptarnavimo specialybės – buitinių prietaisų remontininku. Tas „laikinumas“ prasitęsė, o po metų buvau išsiųstas atlikinėti praktikos Kėdainiuose. Ten ir pasilikau dirbti. Gyvenau, dirbau, susidraugavau su medžiotojais, pradėjau patsai gainioti zuikius, tad draugai už mano uolumą gimtadienio proga padovanojo fotoaparatą. Tai buvo 1967 metai. Nuo to laiko ir pradėjau fotografuoti.

Galbūt jūsų giminėje kas nors užsiminėjo šia veikla?

Taip, mano tetos vyras. Jis buvo fotografas. Turėjo fotolaboratoriją dabartinėje Gedimino prospekto ir Totorių gatvės sankryžoje. Ši fotoateljė buvo įkurta dar Lenkijos okupacijos metais ir gyvavo sovietiniu laiku. Jis ten ir dirbo. Mirus vyrui, mano teta Marytė pati pradėjo fotografuoti. Vėliau grįžo į tėviškę, Ignalinos rajoną, ir ten fotografuodavo kaimiečius. Turiu išsaugojęs jos kelias fotografuotas nuotraukas

Galbūt ji jus kažkiek mokino fotografijos meno?

Nors mano teta buvo pramokusi fotografuoti, tačiau šia tema su ja niekada nesišnekėjome. Po jos ir jos antro vyro mirties, likusį namuką prie upės, kuriame jie gyveno, žmonės pradėjo po truputi griauti, tad vieną kartą netoliese meškeriodamas užėjau į tą namuką ir radau fotojuostų („Mimoza“ firma) iš Pilsudskio laidotuvių ( nuotraukas fotografavo tetos vyras).

Ar daug turite savo archyvuose išsaugoję nuotraukų?

Nuo to laiko, kai man draugai padovanojo fotoaparatą, esu išsaugojęs visus kadrus, išskyrus tuos, kuriuos kas nors „pasiskolino“ ir negrąžino. Šiandieną savo archyvuose turiu apie pusę milijono kadrų. Žinoma, tuomet ne tiek daug fotografavau kaip dabar. Būdavo vieną fotojuostėlę savaitę (36 kadrų), kartais fotografuodavau reportažus, tada „atkaldavau“ 3-5 fotojuostas. Šiuo metu, žinoma, nufotografuoju daugiau – 500 1000 ir daugiau kadrų vienam reportažui.

Pradžioje fotografavau labai daug. Vėliau truputį „sudrausmino“ mane mano patėvis Martynas Katkauskas - nuostabus žmogus, išauginęs net septynis vaikus. Patarė viską fiksuoti, daryti užrašus, viską žymėti - ką, kur ir kada fotografuoju, nes po kurio laiko viskas užsimirš. Patėvis norėjo, kad nuotraukos, kurias darydavau, turėtų išliekamąją vertę. Tad viską archyvuodavau: iš pradžių sukarpydavau po tris kadrus, įvyniodavau į popierių. Stengiausi viską pažymėti, aprašyti, kad nesupainiočiau. Taip pavyko viską išsaugoti iki šios dienos. Žinoma, tuomet man tie visi kadrai buvo kasdieniai, tačiau dabar jie jau turi istorinę vertę, nes daugelio žmonių, įvairių objektų, kuriuos fotografavau, jau nebėra. Džiaugiuosi, kad tuometės patėvio pamokos nenuėjo veltui.

1991metais per sausio mėnesio įvykius vienas rusų kareivis Serioža Junisov iš karinio Šiaurės miestelio mane perspėjo, jog manimi susidomėjo „osoby otdel“ – ypatingasis skyrius. Kadangi viską fotografavau, ir, ko gero, nei jedinstvenikams, nei kariškiams pasitikėjimo nesukėliau, nes per paskutinį paradą „krasnogo oktiabria“ 1990 metais, man rusų kariškis, kapitonas iš Kauno desantininkų divizijos, sudaužė fotoaparatą. Grasinosi mane užpulti ir nubausti. Vieną naktį jie įsibrovė į mano studiją viską sulaužė, išvartė, bet negatyvų kurių, matyt, ieškojo, taip ir nerado. Negatyvus ir svarbiausią informaciją tą naktį spėjau išnešti į gretimo namo rūsį.

Papasakokite kaip plėtojo Jūsų veikla.

1980 metais pradėjau dirbti spaudoje. Buvau priimtas kaip gamyklos inžinierius, bet dirbau fotokorespondentu.

1980 metais pradėjau daryti kamerinių tipų parodėles. Viena įdomesnių parodų buvo paroda apie upę Ūlą. Po šios parodos buvau pakviestas stoti į fotomenininkų sąjungą (tuometę fotomenininkų draugija). Kadangi dirbau fotoreporteriu, tai buvo lengviau įgyvendinti savo planus ir 1983 metais „Vilniaus“ kino teatre padariau pirmąją viešą fotoparodą. Tai buvo „Apšvietimo etiudai, aktai“. Beje, ši paroda, tiksliau – tokio pavadinimo parodos, apkeliavo labai daug Lietuvos miestų bei kai kurias užsienio šalis: Rusiją, Estiją, Lenkiją, JAV, Prancūziją bei Japoniją. Kito tik tos parodos turinys, priklausomai nuo to, kur buvo eksponuojami lakštai, bet pavadinimo nekeičiau. Daug padėjo mano žmona Aušra.

Pastaruoju metu po Lietuvą keliauja gana intymi fotoparoda - fotonovelė „Ūla“. Tai pasakojimas apie vienos mergaitės gyvenimą nuo pat gimimo iki jai sukako 7 metukai, t.y. iki jos pirmųjų savarankiškų žingsnių – mokslo. Toji mergaitė yra mano dukrytė Ūla. Tad man ir lengva buvo ją „eksploatuoti“ fotografuojant jos gyvenimo žingsnius ir sunku... atrenkant geriausius kadrus iš informacijos gausos. Bet galiu pasigirti, kad į šią parodą, apkeliavusią jau aštuonetą Lietuvos rajonų ir Vilniaus miesto parodų salių, žiūrovų prisirenka daugiau kaip į kito žanro fotoparodas. Tai lemia, manau, kad žmonės yra persisotinę dirbtinumu, gimstančiu net ir nuostabiausiuose fotomeno kūriniuose, ir žiūrovas nori grįžti prie pirmapradžio grožio ir gėrio suvokimo, intuityviai permasto savo nueitą gyvenimo kelią žvelgdamas į vaiko gyvenimo fotoetiudus, anaiptol, ne meniškai pateiktus, bet tiesmuku reportažu...

Papasakokite apie savo veiklą su moksleiviais.

Vilniaus licėjuje moksleiviams yra privaloma meno raiška, kurią jie pasirenka. Dėstau vyresniųjų klasių moksleiviams fotografijos meno pagrindus. Manau, ši disciplina yra laisvesnė, nes mokiniai ne tik klasėje klauso fotografijos teorijos, bet atlieka ir praktinius darbus fotografuodami pasirinktos temos kadrus. Mokiniai nepririšti prie suolo. Jie dažniausiai ateina pasikonsultuot, pasisemt reikalingų žinių, atsiunčia internetu peržiūrai savo darbus.

Praeitais metais vien mokinių darbų buvo suorganizuotos aštuonios fotoparodos. Bibliotekose, kultūros namuose, muziejuose ir net trys parodos vienuolyne (buvusi Mažoji baroko salė Vilniuje). Jų darbais galėjo kiti pasidžiaugti. Taip pat buvo surengtos dvi parodos Peterburge, iš kurių moksleiviai grįžo su apdovanojimais ir padėkomis. Lygiagrečiai, žinoma, ir savas fotoparodas organizuoju.

Ar dažnai tenka fotografuoti pagal užsakymus?

Dėl privačių užsakymų negaliu pasigirti ir, beje, nesistengiu. Kartais tenka fotografuoti vestuvėse. Mano sfera – reportažas ir studijinis fotografavimas. Fotografuoju merginas, vaikinus besiveržiančius į modelių rinką. Neseniai fotografavau iš Italijos grįžusią merginą. Mačiau jos atvežtas fotonuotraukas, kurias darė tos šalies fotomenininkas(?). Nustebau, nes ten darytos nuotraukos buvo labai nekokybiškos, švelniai tariant - mėgėjiškos. Be to ten daug brangiau kainuoja toksai malonumas.

Kiek laiko praleidžiate šioje fotostudijoje?

Šioje studijoje praleidžiu labai daug laiko, čia jaučiuosi kaip namuose. Kartais netgi čia nakvoju, kai turiu daug darbo. Šioje studijoje dirbu nuo 1989 metų.

Ką labiausiai mėgstate fotografuoti ir ką nepatinka fotografuoti?

Labiausiai nemėgstu fotografuoti sporto renginių. Ši sritis man fotografuoti neįdomi ne todėl, kad nesu didelis sporto sirgalius, nors jaunystėje labai daug sportavau, bet žurnalistinėje „tarnyboje“ teko daugiau fotografuoti lėtesnio žanro kadrus. Yra didelis skirtumas tarp fiksavimo ir dalyvavimo sportinėse batalijose. Be to fotografuojant sporto renginius reikia turėti nemažai kantrybės. Nors kažkada teko fotografuoti gimnastikos sportininkus, futbolininkus, krepšininkus. Aš tik mėgėjas šiame žanre.

Labiausiai domina portretai. Turiu senų išlikusių miesto nuotraukų. Dabar fotografuoju naujai atsinaujinusias miesto vietas. Sudedu senas šalia naujų. Labai įdomu palyginti, kaip atrodė viena ar kita miesto gatvė kadaise ir kaip atrodo dabar. Vilniaus fotonuotraukų turiu apie 50 kompaktinių diskų.

Specialiai neplanuoju, ką būtent fotografuosiu šiandien ar rytoj. Nuolatos su savimi nešiojuosi fotoaparatą ir kai kažką gražaus ir patinkančio pamatau iš karto nufotografuoju. Pavyzdžiui neseniai Sluškų (T. Kosciuškos gatve važiuojant) gatvėje stovėjo seni namukai, kuriuos buvau nufotografavęs. Dabar toje vietoje pastatyti nauji daugiabučiai namai, o tos nuotraukos yra jau... istorija. Ir dar. Prieš kelis mėnesius Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, prifotografavau senų pastatų, tačiau nuėjęs į tą vietą kitą dieną jų jau neberadau. Buvau labai nustebęs, o dar labiau patenkintas, kad nepatingėjau išsitraukti tąkart fotoaparato.

Ir dar. Bet kuris kadras, nufotografuotas šiandien, nesvarbu kokio žanro, gali būti iš pažiūros nevertingas, bet po penkių metų bus jau įdomus, o po penkiasdešimties – neįkainojamas. Ir pabaigai – mes galime parašyti apie kažkokį „reportažą“ mirkdami karštoje vonioje, gavę pirminę informaciją mobiliu telefonu, bet nufotografuoti tesugebėsime tik... putas. Be to, po fotografija galima daug ką prirašyti – tai bus subjektyvu. Objektyvu – kas yra fotografijoje.
Dėkoju už pokalbį.



Kalbėjosi Viktorija BARKAUSKAITĖ, 2008 m. sausio 24 d.