Ačiū Jums...

Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...

2012-02-04

Ona Baliukienė. Nematomi karžygiai

2012 m. sausio 16 d., pirmadienis


Nematomi karžygiai

Skiriu Alfredui Girdziušui, Sausio 13 dalyviui, sukūrusiam dokumentinį filmą "Nematomi didvyriai".(Fotomenininkų Sąjungos narys). Fotografuota per filmo pristatymą(Ona Baliukienė).

Yra dar puslapis,
Krauju dažytas,
Yra dar raidės,
Popieriuje parašytos,
Yra dar sienos,
Kulkų išvarpytos,
Yra dar žmonės,
Kurie matė,
Kas buvo matyti.
Yra dar antkapiai,
Ant kurių užrašyta,
Kad jie kovojo,
Bet nelygioje kovoje
Pakilo – krito.
Yra karta,
Kuri pratęs ir darbus,
Mūsų padarytus.
Yra dar Lietuva,
Pasaulis šitas.

Alfredas Girdziušas, Facebook.com. Fotostudija/ photostudio Alfredas Girdziušas

Fotostudija / photostudio Alfredas Girdziušas | Facebook

lt-lt.facebook.com/...Girdziušas/113014922133612 - „Google“ kopija
Fotostudija / photostudio Alfredas Girdziušas - photographer, yournalist / fotomenininkas, žurnalistas | Facebook.
Fotostudija / photostudio  Alfredas Girdziušas

Apie

photographer, yournalist / fotomenininkas, žurnalistas
19
like this
6
talking about this

2012-02-02

S.Stacevičius: „Taip“ ir „kitaip“ „galgonų“ klube - Respublika.lt - žinių ...


S.Stacevičius: „Taip“ ir „kitaip“ „galgonų“ klube - Respublika.lt - žinių ...

www.respublika.lt/lt/naujienos/.../,print.1 - „Google“ kopija
Bet kuklus ir judrus fotografas Alfredas Girdziušas, kuris andai bandė nufotografuoti sniego žmogų Rusijos šiaurėje, pasakoja, kaip sovietinėje paauglystėje su ...

Bus išklausyta

S.Stacevičius: „Taip“ ir „kitaip“ „galgonų“ klube (2)

2011 lapkričio mėn. 29 d. 12:41:59 Perskaitė 326
„O jūs, vaikai, taip darykit, kaip tėvelis daro“, - sena dainelė, kai šokama rateliu, darželinukams gal ir nepaaiškins, kas yra nauja partija lakonišku pavadinimu TAIP. Aišku, partinio ratelio viduryje - ne profesorius Vytautas Landsbergis, dar Sąjūdžio ir Atgimimo pradžioje pramintas „tėvu“ ar „tėveliu“. „Taip, taip, taip“ ir tūkstančius kartų „taip“ girdėtume, jeigu Vilniaus mero Artūro Zuoko sukurta ir TAIP pavadinta partija gautų daugumą Seime. Pasak sukūrėjo, TAIP vienys atsakingai liberalias ir centro jėgas. Ar A.Zuokas ir jo TAIP turės naujų projektų, netikėtų sprendimų, polėkio ir fantazijos? Gal - taip. Gal - ne. Na, susikūrė nauja partija, nauja iš nenaujos medžiagos, ir kas čia ypatingo? Bet pavadinimas? Pavadinimas?! Kas „taip“? Ar jau visa, kas Lietuvoje buvo „ne taip“, bus padaryta „taip“, kaip reikia ir kam reikia?
Tarkim, valdo Lietuvą „taipiečiai“, laimėję rinkimus, ir pas premjerą „taipietį“ apsilanko milijardierius iš Rusijos su projektu nusipirkti dar gabaliuką Lietuvos. O, kaip gundančiai ošia milijardai, ne taip, kaip siaudė Sibiro taiga, dabar taikiai okupuojama ir kertama kinų. Premjero „taipiečio“ akyse sužimba šauktukai ir klaustukai, bet jo partijos TAIP dvasia neleidžia ištarti „ne, ne, ne“. Juk „taipietis“, kartodamas „ne, ne, ne“ automatiškai taptų „neniečiu“. O sumanęs padaryti ne taip, o kitaip, jau taptų „kitaipiečiu“... O pagaliau - ar verta bijotis Rusijos? Visai gerų, gražių, dvasingų ir įdomių rusų būna. Esmė - santykiai. Štai gausiai perka turtingiausi rusai modernius būstus Druskininkuose, ir kurorto meras, ne „taipietis“, o socialdemokratas Ričardas Malinauskas džiaugiasi, kad turtingieji rusai tvarkingai mokės mokesčius. Juk su vietiniais vargetom Druskininkų nepaversi slaviškai vakarietišku pramogų miestu, naujuoju Las Vegasu. Jam sužydėti padės ir lenkai, ir žydai, ir vokiečiai, ir kt. tautos. O valdingieji lietuviai, net mažuma tapę, valdys, valdys?.. Lyg LDK laikais?

Puikiai atrodė dailiojo čiuožimo žvaigždė lietuvis Povilas Vanagas su žavia žmona rusele porų baleto konkurse „Bolero“, Rusijos ONT televizijos programoje. Komentuodama beveik aukščiausius balus žiuri pridūrė, kad „štai atgimsta Didžioji Lietuvos ir Rusijos kunigaikštystė“. „Da, da, da“ (taip, taip, taip), - rusiškai ošė salė, o impozantiškas Povilas Vanagas buvo panašus į LDK kunigaikštį ir Rusijos carą. Į saikingus žiuri priekaištus jis atsakė, kad sunku tobulai šokti, kai vis tenka vytis „pabėgančią“ žmoną. Tarkim, pas Seimo pirmininkę „taipietę“ apsilanko lobistai iš Lietuvos ir Kinijos - su ketinimais pastatyti Lietuvoje keletą gamyklų, vištidžių, hidroelektrinių, atidaryti geležies kasyklas Dzūkijoje, įkurti naują miestą pavadinimu Dzu Kėjo ir taip toliau. Pirmininkės akyse sušvyti šauktukai ir klaustukai, bet, priklausydama nuo TAIP, ji negali sušukti: „Ne!“ Ir taip toliau, ir toliau taip... Kaip kunigaikščio Gedimino laikais, kai į Lietuvą buvo kviečiami amatininkai iš svetur ir toleruojamos įvairios religijos... Tik lietuvių emigracija tuomet nevyko, Amerikos nebuvo. Tarkime, tarp TAIP ir NE egzistuojanti žmonių masė tampa gal ne judėjimu, o stovėjimu, gulėjimu ar bruzdėjimu, pasivadinusiu GAL. Kalbininkai juos gal pavadintų „galgiečiais“. Bet kuklus ir judrus fotografas Alfredas Girdziušas, kuris andai bandė nufotografuoti sniego žmogų Rusijos šiaurėje, pasakoja, kaip sovietinėje paauglystėje su draugais jie buvo įkūrę neoficialų Galgonų klubą. Ką jie veikė Galgonų klubo susirinkimuose - dabar ir jam pačiam sunku paaiškinti.

Gal Europos Sąjunga ir netaps panaši į didelį Galgonų klubą, bet niekas į daugybę klausimų negali atsakyti „taip“ ar „ne“, tik - „gal, gal“. Gal atsibos Vokietijai mokėti už Graikiją ir kitas valstybes? O gal ir neatsibos. Gal pavyks Rusijai sukurti Eurazijos Sąjungą, gal ne. Gal priims ES Kinijos pagalbą su sąlygom, gal ne. Gal ištirps lietuviai pasaulyje, gal ne. Gal pasiges jų kas nors, gal ne. Gal, gal... Galgonizmas? Neaiškumas. Visuotinis. Neišvengiamas. Ir gera nežinoti, kada numirsi, kas bus ar nebus po mirties. Geriau nežinoti, kada, stovėdamas prie šviežio draugo ar draugės kapo, sau mintyse ištarsi „taip“. Nors pačiam nebus itin aišku, ką reiškia tas „taip“. Kad jis numirė, taip ir nesulaukęs minimalaus atlyginimo padidinimo? Kad ji pasimirė, taip ir nepamačiusi gražiausių pasaulio anei Lietuvos vietovių, beveik negyvenusi dėl savęs - tik dėl vaikų?

"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net

Gintaras Šidlauskas; Svečiuose - fotomenininkas, Lietuvos partizano sūnus Alfredas Girdziušas

www.llks.lt/Sausio%2013%20atminti.html - „Google“ kopija
Svečiuose - fotomeninkas, Lietuvos partizano sūnus Alfredas Girdziušas Jo tėvas partizanas Liudvikas Girdziušas žuvo 1949 m. pavasarį, jį nušovė NKVD ...
Svečiuose - fotomeninkas, Lietuvos partizano sūnus Alfredas Girdziušas


Žiūrėkite reportažus iš 1991 m. Kruvinojo Sausio:
Spaudos rūmų užėmimas
Sovietų agresija - 1991 01 13

Alfredas Girdziušas (g. 1948 m. birželio 5 d. Paliesiuje, Mielagėnų seniūnija) – žurnalistas, fotomenininkas.
Tėvas partizanas Liudvikas Girdziušas žuvo 1949 m. pavasarį, jį nušovė NKVD aktyvistai. Mama Jadvyga Černiauskaitė Girdziušienė-Katkauskienė. Šeimoje augo 7 vaikai.

Baigė Mėčionių pradinę mokyklą (mokytoja – Monika Kuodienė). 1960 m. su savo dvyniu broliu Osvaldu Girdziušu išvyko mokytis į Molėtų mokyklą-internatą. 1964 m. baigė 8 klases ir atvyko mokytis į Vilnių – įgijo buitinių prietaisų remontininko specialybę. Dirbdamas mokėsi vakarinėje mokykloje Kėdainiuose. 1968 metais grįžo į Vilnių, baigė Vilniaus vakarinę vidurinę mokyklą. Studijuodamas Vilniaus universiteto (VU) Gamtos fakultete geologijos-hidrogeologijos specialybę 1974 metais dirbo Vakarų Sibiro Kemerovo srityje (Rusijoje). 1987 metais su pagyrimu baigė Vilniaus technologijos technikumą, įgijo fototechniko specialybę. Vėliau VU Žurnalistikos institute studijavo žurnalistiką.

Nuo 1980 m. dirbo žurnalistinį darbą kaip fotokorespondentas. Dirbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos leidžiamame leidinyje „Mūsų žodis“, laikraščiuose „Tiesa“ (vėliau – „Diena“), „Lietuvos aidas“, „Respublika“, Trakų rajono leidžiamame laikraštyje „Trakiečių rūpesčiai“, „Galvė“.

1988 m. pirmasis iš Lietuvos organizavo ekspediciją į Pamyro kalnus, (Petro I-ojo kalnagūbris, Komarob tarpeklis) sniego žmogaus paieškai.

Šiuo metu yra žurnalo „Mano miestas“ („My City“) redakcinės kolegijos narys, žurnalistas fotomenininkas. 2010 m. rugsėjo 11 d. išrenkamas Lietuvos Poezijos ir kitų menų asociacijos BRANDUMA viceprezidentu ir paskiriamas šios asociacijos leidinio "BRANDUMOS aidai" redaktoriumi. 2011 metais įsteigiama Vilniaus krašto poezijos ir kitų menų asociacija "Vilnis", - Alfredas Girdziušas tampa šios asociacijos viceprezidentu. Nuo 1988 m. yra Lietuvos fotomeninkų sąjungos narys. Pasireiškė daugiausia portretinio žanro srityje.
Pirmąsias viešas fotoparodas pradėjo eksponuoti nuo 1982 m., tai buvo gerai žinomi Lietuvoje bei užsienio šalyse autoriniai fotolakštai „Apšvietimo etiudai, aktai“.

Nuo 1988 m. kaip fotokorespondentas ir žurnalistas pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos Atgimimo akcijose.
Alfredo Girdziušo fotoparodos apie 1991 m. sausio mėnesio įvykius „1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" turėjo didelį pasisekimą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje (Lenkijoje autoriaus fotoparodas kuravo Lenkijos Seimo senatorius Andžej Kralčinskis (Andrzej Kralczynski)).

A. Girdziušas iš savo asmeninio fotoarchyvo leido Lietuvos Seimo archyvams pasidaryti virš 8,5 tūkstančio kadrų elektroninių (skaitmeninių) kopijų iš užfiksuotų 1988–1994 metų politinių įvykių, vykusių Lietuvoje. Apie 10 tūkstančių kadrų dar kopijuojama (pradėta 2009 m. gegužės mėn. Iš šių fondų Lietuvos Respublikos Seimas kasmet panaudoja dalį fotografijų parodoms bei leidiniams, skirtiems atminti 1988–1991 metų politinius įvykius Lietuvoje. Parodos eksponuojamos Lietuvoje bei užsienio šalyse. Labai daug archyvinių nuotraukų iš 1991 metų sausio mėnesio įvykių Lietuvoje A.Girdziušas davė atspausdinti Juozo Girdvainio dokumentinėje knygoje "Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose" (išleista 2011 metais).

Nuo 2003 iki 2011 metų A. Girdziušas vedė meno (fotografijos) raiškos pamokas Vilniaus licėjuje 11-12 klasių mokiniams. Kasmet suorganizuodavo apie 8 savo mokinių fotografijos ir apie 5 personalinių darbų parodas. Lietuvą bei užsienio šalis apkeliavo autorinės A. Girdziušo fotografijų parodos – fotonovelės „Ūla" (Lietuva, Lenkija, Rusija) bei „Atmintis" (Lietuva, Lenkija), fotoparodos „Apšvietimo etiudai, aktai" (Lietuva, Estija, Rusija, JAV, Prancūzija, Japonija), „1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" (Lietuva, Lenkija). 2007 metais subūrė fotografų klubą "Fotogurmanai", kuris Lietuvoje rengia kamerinio pobudžio fotoparodas.

Apdovanojimai
  • Už 1991 metų sausio-rugpjūčio įvykių fotoreportažus Lietuvos Respublikos Prezidento 1993 metų sausio 11 dienos dekretu apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
  • 2005 m. lapkričio 11 d. suteiktas Meno kūrėjo statusas.
  • 2006 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas įteikė Padėką už dalyvavimą fotografijos parodoje "Skaitanti Lietuva".
  • 2006 m. liepos 23 d. ir 2007 m. gruodžio 15 d. Lietuvos NIAT-NAM Federacija už bendradarbiavimą ir pagalbą Federacijai įteikė Padėkos raštus.
  • 2006 m. lapkričio 6 d. už mokinių (Vilniaus licėjaus) fotoparodų organizavimą Sank Peterburge Tarprajoninė centralizuotų bibliotekų sistema Sankt Peterburge (Liteiny pr.17-19) įteikia Padėkos raštą.
  • 2008 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Kariuomenės savanorių draugija (LKSD) už fotoreportažus, įamžinusius savanorių 2008 m. liepos 5-14 dienomis ekspedicijos po Lietuvą ir Lenkiją atliktus renginius, įteikė Padėką ir 2009 m. birželio 15 d. įteikė LKSD Garbės nario pažymėjimą.
  • 2008 metais priimamas į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos bičiulių klubą.
  • 2009 m. kovo 14 d. primamas į Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynėjų sąjungą.
  • 2008 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apskrities Kultūros centro XII Rytų Lietuvos literatų organizacinis komitetas už eseistinius atsiminimus apdovanojo II laipsnio Diplomu publicistikos nominacijoje.
  • 2009 m. birželio 29 d. įteikta Krašto apsaugos savanorių pajėgų Padėka už aktyvią veiklą ugdant pilietiškumą ir patriotizmą, Lietuvos kariuomenės tradicijų puoselėjimą.
PARTIZANAS  LIUDVIKAS  GIRDZIUŠAS
Gintaras Šidlauskas
Partizanas Liudvikas Girdziušas gimė 1909 m.
Gyveno Švenčionių apskr. Mielagėnų vlsč. Paliesiaus kaime. Partizanas nuo 1945 m. Slapyvardis Pipiras. Priklausė Vytauto apygardos Tigro rinktinės Putino būriui.
1949 m. balandžio 24 d. Švenčionių apskr. Mielagėnų vlsč. netoli Anelės Dimbelienės vienkiemio Rubelninkų k. (dabar – Ignalinos r.) trys partizanais (vienas iš jų - Kostas Malikėnas-Erelis) pateko į pasalą. Ginkluoto susirėmimo (susišaudymo) metu kovos lauke žuvo partizanas Liudvikas Girdziušas-Pipiras.
Jam pripažintas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties).


Žiūrėkite reportažus iš 1991 m. Kruvinojo Sausio:
Spaudos rūmų užėmimas
Sovietų agresija - 1991 01 13