Tverečius, Švenčionijos klubas pristato tverečėno Broniaus Saplio prisiminimų knygą "Gyvenimo kelionė: Tverečius-Torontas"; Fotoreportažo autoriai Alfredas ir Pijus Girdziušai

B. SAPLIO KNYGA PRISTATYTA TVEREČIUJE

Gražina Banevičienė, "Švenčionijos klubo" pirmininkės pavadutoja

        "Švenčionijos klubo" nariai su klubo pirmininke Vanda Gumauskiene važiavo į Rytų Lietuvos kampelį – Tverečių. Tikslas - pristatyti tverečėnams jų kraštiečio - 92-jų metų Broniaus Saplio, gimusio čia, dabar gyvenančio Toronte tolimoje Kanadoje, Vilniaus krašto lietuvių sąjungos išeivijoje pirmininko - šiltos, gražios, dar spaustuvės dažais kvepiančios prisiminimų knygos "Gyvenimo kelionė: Tverečius - Torontas", kurią išleido leidykla "Homo liber". Kartu važiavo jauniausia B. Saplio sesuo - Onutė Banevičienė (Saplytė), nemažai B. Saplio bičiulių ir bendraminčių.

Kelionė į Tverečių

          Pakeliui užsukome į Mielagėnus, paimti kunigo - Mielagėnų parapijos vikaro Antano Valatkos, kuris, susirgus buvusiam Tverečiaus klebonui  Steponui Tunaičiui, Tverečiuje turėjo aukoti šv. Mišias.

Tverečiaus kapinėse pagerbėme amžinojo poilsio atgulusių Broniaus Saplio tėvelių - Felikso ir Kunigundos Saplių, senelių, giminių bei žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimą. Sukalbėjome bendrą maldą, padėjome gėlių, uždegėme žvakutes. Patraukėme į miestelio centrą prie stribynės, kur taip pat padėjome gėlių ir uždegėme žvakutes.

Tverečiaus bažnyčios šventoriuje mus pasitiko šimtametis, legendomis apipintas ąžuolas.Iškilmingai sugaudė bažnyčios vargonai, choras užgiedojo "Lietuva brangi", prie jų prisijungė visi, buvę bažnyčioje, ne vieno jų skruostu nuriedėjo ašara. Šv. Mišių aukoje kunigas Mielagėnų parapijos vikaras Antanas Valatka (žmonių vadinamas kunigu Antanėliu) prisiminė mirusius Broniaus Saplio artimuosius - žmoną Primutę Saplienę, tėvus, brolius ir seserį, linkėjo Broniui Sapliui sveikatos, stiprybės bei Dievo palaimos. Šv. Mišios baigėsi gaudžiant vargonams ir giedant visai bažnyčiai "Lietuvos himną" - tautišką giesmę. Iš bažnyčios visi ėjo tylūs ir susimąstę.

Švenčionijos klubo nariams nepatiko Tverečiaus bažnyčioje ant sienos iškabinti plakatai lenkų kalba, ir jie juos nukabino, sakydami, kad net tais sunkiais Lenkijos okupacijos laikais, šitas kraštas buvo ir liko lietuviškas, o dabar nepriklausomoje Lietuvoje skatinama lenkomanija. Tai daro gėdą visam Tverečiui ir jo žmonėms. Panašių dalykų Tverečiaus krašto šventovėje niekada nebuvo. Kunigai, dirbę šioje bažnyčioje, visais laikais buvo lietuvybės skleidėjai. Lietuvos bažnyčios hierarchai turėtų apginti parapiją nuo tokių bažnyčios niekinimų.

        Tverečiaus bibliotekos darbuotoja Edita Martinėnienė perskaitė Broniaus Saplio biografiją. Kalbėjęs žurnalistas Bernardas Šaknys, pastebėjo, kad, kiekviena atsiminimų akimirka parašyta ir išjausta paties Broniaus Saplio. Aiški mintis, suprantamas stilius, įvykių tikrumas ir nuoširdus jų perteikimas – atspindi autoriaus asmenybę, atskleidžia ilgo ir turiningo gyvenimo esmę.

Sunkiai tramdydama jaudulį, prisiminimais apie brolį dalijosi sesuo Onutė Banevičienė (Saplytė), gyvenanti Kaišiadorių r. Ją papildžiau aš, jos marti.

Knygą teigiamai vertino Švenčionijos klubo metraštininkė Vilhelmina Pundienė, Knygos pristatymas vyko buvusiuose senuose kultūros namuose, nes kaimo seklyčia remontuojama. Renginį pradėjo Švenčionijos klubo pirmininkė Vanda Gumauskienė, paminėjusi, kad atėjus rusų kariuomenei, daugelis Lietuvos gyventojų buvo priversti trauktis į Vakarus. Tuo keliu patraukė ir Bronius Saplys. B. Saplio pasaulėžiūrą formavo tokie šviesuoliai kaip Zigmas Žemaitis, kaimynystėje gyvenęs knygnešys Aleksandras Telyčėnas, vargonininkas Leonas Bielinis ir kt. Todėl šeima, gyvenanti toli už Atlanto buvo auklėjama lietuviška dvasia. Aldona Misiūnienė, Apso krašto lietuviškų sekmadieninių mokyklų mokytoja Gudijoje, Didžiasalio        „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Keraitienė. Buvo išsakyta daug gražių, šiltų žodžių. Visi brangiausi, gražiausi gyvenimo įvykiai ir faktai, aprašyti knygoje,nė kiek nepagražinti ir neiškreipti, liudija, kad žmogus, išplėštas iš Tėvynės per prievartą, gali išlikti jai ištikimas ir paskirti visą savo gyvenimą savo tautos, savo gimtinės gerovei. Apie tai kalba visas knygos skyrius "Gerumo pamokos", kuriame sudėti Broniaus Saplio apdovanojimai, padėkos, diplomai, ordinas už nuopelnus Lietuvai, internete transliuojama        B. Saplio kalba 2010 m. konferencijoje Seime.

Lietuvių tautos švyturys

"Visą gyvenimą širdyje saugojau savo gimtinę, niekada jos nepamiršau, esu Tverečiaus vaikas, tuo didžiuojuosi,kiek įmanydamas padedu savo kraštui ir jo žmonėms visuose baruose. Norėčiau, kad ši knyga būtų tarsi gyvas paminklas vaikams, vaikaičiams, artimiesiems ir visiems, kurie domisi Vilniaus krašto praeitimi bei dabartimi, kuriems rūpi šios neatskiriamos Lietuvos dalies ateitis, kurie nori jai padėti tapti mūsų valstybės kūnu ir siela", - rašo knygoje Bronius Saplys.

"Vilnijos" draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius savo prisiminimuose pabrėžia: "Bornius Saplys - lietuvių tautos švyturys. Tešviečia jis ilgai, ilgai, tepadeda mums ginti ne tik Vilniją, bet ir visą Lietuvą".

Dėkojame Mielagėnų parapijos vikarui kunigui Antanui Valatkai už nuoširdžią maldą, bažnyčios chorui už gražias giesmes, Didžiasalio "Ryto" vidurinės mokyklos direktorei Elenai Sekonienei bei mokytojoms Nijolei Keraitienei ir Aldonai Misiūnienei, Tverečiaus seniūnei Česlavai Vitėnienei, bibliotekos darbuotojai Editai Martinėnienei, visiems tverečėnams, senjorams, svečiams ir jaunimui, nelikusiems abejingiems ir atėjusiems į šį gražų renginį, kuris įamžino savo gyvenimą puikiai išleistoje "Homo liber" leidyklos knygoje „Gyvenimo kelionė: Tverečius-Torontas“. Ačiū jos direktoriui dr. Viliui Gužauskiui, redaktorei Teresei Gužauskienei, padavonujusiems šį išeivijos lietuvio kūrinį.