Stefa Tamoševičienė Radvilos grįžo į tėvoniją

Bičiulystė - JAV lietuvių laikraštis internetu.

Stefa Tamoševičienė, Alfredas Girdziušas, |, 2009-09-08, |, » skaityti toliau · Atidengtos unikalios freskos kalba apie gilius Europos kultūros pėdsakus ...
www.biciulyste.com/ - Google kopija - Panašūs

Radvilos grįžo į tėvoniją




Stefa Tamoševičienė, Alfredas Girdziušas
2009-09-08











Dvi dienas Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai galėjo lankyti, pagerbti Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose, pasidabruotame sarkofage pašarvotus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų palaikus, rastus 2004 metais archeologų, kasinėjant Dubingių piliavietę ir vėliau identifikuotus mokslininkų.



Rugsėjo penktosios rytą iš čia pajudėjo juodas katafalkas. Rodos, kad dangus pravirko, išlydėdamas namo garsiausius Lietuvos istorijoje žmones. Žemai kabėję sunkūs debesys lydėjo visą nusidriekusią automobilių koloną – iki pat aukščiausiojo Lietuvoje Dubingių piliakalnio, archeologijos ir istorijos paminklo, šalia tyvuliuojančio ilgiausio Lietuvoje - Asvejos ežero (Molėtų raj.). Nuo LR Krašto apsaugos ministerijos pajudėjo keli autobusai, kuriuose keliavo žmonės, norėję dalyvauti perlaidojimo ceremonijoje – istorikai, žurnalistai, krašto kultūros paveldo darbuotojai, studentai, moksleiviai ir paprasti asmenys, kad pamatytų neeilinį įvykį ypatingais mūsų valstybės - tūkstančio metų vardo paminėjimo metais. Ir ne tik dėl to, kad mūsų tautos istorijoje šie garsūs didžiūnai – Radvilos paliko gilų pėdsaką. Daugelis Lietuvos patriotų jautė pareigą palydėti jau antrą kartą į savo tėvonijos – Dubingių žemę sugrįžtančius didžiavyrius ir jų šeimų narius. Sarkofage ilsėjosi aštuoni dar XVI amžiuje palaidotų, Lietuvos kunigaikštystėje gyvenusių, didikų – LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (Mikalojaus Radvilos vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos Anos Sobkovnos palaikai. Šių iškilmingų laidotuvių garbės palydą, lydėjusią į perlaidojimo vietą Dubingių piliakalnyje, sudarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Ir Radvilų rūmų salėje prie sarkofago, ir prie Dubingių piliakalnio, garbės sargyboje stovėjo kariai, vilkėdami atkurta XIV amžiaus, šarvuota Lietuvos riterių apranga bei to meto ginkluote, simbolizuojančia šlovingąją Lietuvos praeitį.







Atsisveikinimas su Radvilų giminės palaikais Vilniuje, Radvilų rūmuose.



Ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės orkestras. Atvyko daug Lietuvos vyriausybės, kultūros veikėjų, politikų, užsienio svečių, ambasadų atstovų, garbių reformatų bažnyčios dvasininkų iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos, JAV, Prancūzijos, atvyko net tryliktosios Radvilų kartos palikuonys iš kaimyninės Lenkijos – Mikolajus ir Maciejus Radziwilai.







Svečias iš Lenkijos, 13-osios Radvilų kartos palikuonis, Maciej Radziwil, primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąsajas su lenkų tauta.



Gausiai susirinko reformatų kunigų ir parapijiečių iš įvairių Lietuvos kampelių, po ceremonijos susikaupusių bendrai maldai.







Tomas Šernas, evangelikų reformatų kunigas, per stebuklą išlikęs Medininkų žudynių liudininkas.



Premjeras Andrius Kubilius priminė, kad stengtumėmės būti verti prieš keletą šimtmečių egzistavusios Lietuvos didybės. Profesorius Vytautas Landsbergis taip pat savo kalba pagerbė Radvilų šeimos atminimą, išvardijo ir kitų ano meto Lietuvos didikų – Sapiegų, Goštautų, Pacų indėlį į Lietuvos istoriją. Nors įkyriai lijo, tačiau susirinkusieji nesiskirstė, o kantriai klausėsi skaitomos turiningos Radvilų šeimos istorijos bei giedamo ,,Polifonijos” choro.







Sarkofagas leidžiamas į piliakalnio kriptą.





Kai sarkofagas buvo nuleistas į laidojimo kriptą, tautiniais rūbais vilkinčios merginos ir vaikinai užklojo didikų amžino poilsio vietą ąžuolų lapų girlianomis. Prie įėjimo į kriptą subaltavo graži baltų lelijų kompozicija. Radvilų atminimas buvo pagerbtas trimis istorinio pabūklo salvėmis: Mikalojui Radvilai Rudajam, Mikalojui Radvilai Juodajam ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Radvilų giminei. Nuo piliakalnio papėdės nugriaudėjo salvės, kuriomis pasirūpino Karo istorijos klubo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus nariai ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai.







Pagarba...



Pasibaigus pagrindinei perlaidojimo ceremonijai, žmonės būriavosi prie kriptos, kuri įrengta toje pat piliakalnio vietoje, kur ir pirmąjį kartą buvo palaidoti Radvilų palaikai.







Pro ąžuolų lapų girliandas, kol kripta neuždengta juodojo marmuro lenta, visiems rūpėjo iš arčiau pamatyti didikų amžinojo poilsio vietą.



Tik paskui, kai Maskvos kariuomenė nusiaubė Lietuvą, išniekino Dubingių bažnyčią, jų palaikai buvo surinkti ir vėl palaidoti, tačiau greitai, prieš Šiaurės karą, vėl baimintasi baisių pasekmių. Palaikus vėl teko paslėpti. Dabar, šalia kriptos buvo padėta didžiulė juodo marmuro paminklinė lenta su iškaltais užrašais, paruošta uždengti Radvilų amžinojo poisio vietą.



Įdomu pastebėti, remiantis istoriniais šaltiniais, kad XVI–XVIII amžiais Radvilų giminėje buvo net 22 kancleriai, maršalkos, etmonai, iždininkai, 37 vaivados, 2 vyskupai, kardinolas. Lietuvos istorijai labiausiai nusipelnę – Mikalojus Radvila Rudasis ir Mikalojus Radvila Juodasis. Rudasis – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijos vadovų, dalyvavęs Liublino Seime ir atkakliai gynęs LDK savarankiškumą, 1569 metais jis nepasirašė Liublino unijos akto.



Po gražiai organizuotos Radvilų giminės perlaidojimo ceremonijos dauguma susirinkusiųjų pasklido po jaukų Dubingių mietelį, susipažino su jo apylinkėmis, kapinėmis, grožėjosi nuostabiu gamtovaizdžiu, kur prieš penketą šimtmečių ne tik paežere romantiškai vaikštinėdavo didikai, jų atžalos ir svečiai, bet teko patirti nuožmių priešų antpuolių ir gintis nuo jų. Painūs istorijos vingiai.







Radvilų dinastijos herbas.



Pačiu laiku šiame miestelyje ta proga pasirodė įdomi knyga ,,Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai”. Tai mokslinės konferencijos, vykusios Molėtuose, straipsnių rinkinys, atskleidžiantis įdomių Radvilų giminės istorijos faktų.



Nuotraukos - straipsnio autorių