S.Stacevičius: „Taip“ ir „kitaip“ „galgonų“ klube - Respublika.lt - žinių ...
Bet kuklus ir judrus fotografas Alfredas Girdziušas, kuris andai bandė nufotografuoti sniego žmogų Rusijos šiaurėje, pasakoja, kaip sovietinėje paauglystėje su ...
Bus išklausyta
S.Stacevičius: „Taip“ ir „kitaip“ „galgonų“ klube (2)
2011 lapkričio mėn. 29 d. 12:41:59 Perskaitė 326
„O jūs, vaikai, taip darykit, kaip tėvelis daro“, - sena dainelė, kai šokama rateliu, darželinukams gal ir nepaaiškins, kas yra nauja partija lakonišku pavadinimu TAIP. Aišku, partinio ratelio viduryje - ne profesorius Vytautas Landsbergis, dar Sąjūdžio ir Atgimimo pradžioje pramintas „tėvu“ ar „tėveliu“. „Taip, taip, taip“ ir tūkstančius kartų „taip“ girdėtume, jeigu Vilniaus mero Artūro Zuoko sukurta ir TAIP pavadinta partija gautų daugumą Seime. Pasak sukūrėjo, TAIP vienys atsakingai liberalias ir centro jėgas. Ar A.Zuokas ir jo TAIP turės naujų projektų, netikėtų sprendimų, polėkio ir fantazijos? Gal - taip. Gal - ne. Na, susikūrė nauja partija, nauja iš nenaujos medžiagos, ir kas čia ypatingo? Bet pavadinimas? Pavadinimas?! Kas „taip“? Ar jau visa, kas Lietuvoje buvo „ne taip“, bus padaryta „taip“, kaip reikia ir kam reikia?
Tarkim, valdo Lietuvą „taipiečiai“, laimėję rinkimus, ir pas premjerą „taipietį“ apsilanko milijardierius iš Rusijos su projektu nusipirkti dar gabaliuką Lietuvos. O, kaip gundančiai ošia milijardai, ne taip, kaip siaudė Sibiro taiga, dabar taikiai okupuojama ir kertama kinų. Premjero „taipiečio“ akyse sužimba šauktukai ir klaustukai, bet jo partijos TAIP dvasia neleidžia ištarti „ne, ne, ne“. Juk „taipietis“, kartodamas „ne, ne, ne“ automatiškai taptų „neniečiu“. O sumanęs padaryti ne taip, o kitaip, jau taptų „kitaipiečiu“... O pagaliau - ar verta bijotis Rusijos? Visai gerų, gražių, dvasingų ir įdomių rusų būna. Esmė - santykiai. Štai gausiai perka turtingiausi rusai modernius būstus Druskininkuose, ir kurorto meras, ne „taipietis“, o socialdemokratas Ričardas Malinauskas džiaugiasi, kad turtingieji rusai tvarkingai mokės mokesčius. Juk su vietiniais vargetom Druskininkų nepaversi slaviškai vakarietišku pramogų miestu, naujuoju Las Vegasu. Jam sužydėti padės ir lenkai, ir žydai, ir vokiečiai, ir kt. tautos. O valdingieji lietuviai, net mažuma tapę, valdys, valdys?.. Lyg LDK laikais?
Puikiai atrodė dailiojo čiuožimo žvaigždė lietuvis Povilas Vanagas su žavia žmona rusele porų baleto konkurse „Bolero“, Rusijos ONT televizijos programoje. Komentuodama beveik aukščiausius balus žiuri pridūrė, kad „štai atgimsta Didžioji Lietuvos ir Rusijos kunigaikštystė“. „Da, da, da“ (taip, taip, taip), - rusiškai ošė salė, o impozantiškas Povilas Vanagas buvo panašus į LDK kunigaikštį ir Rusijos carą. Į saikingus žiuri priekaištus jis atsakė, kad sunku tobulai šokti, kai vis tenka vytis „pabėgančią“ žmoną. Tarkim, pas Seimo pirmininkę „taipietę“ apsilanko lobistai iš Lietuvos ir Kinijos - su ketinimais pastatyti Lietuvoje keletą gamyklų, vištidžių, hidroelektrinių, atidaryti geležies kasyklas Dzūkijoje, įkurti naują miestą pavadinimu Dzu Kėjo ir taip toliau. Pirmininkės akyse sušvyti šauktukai ir klaustukai, bet, priklausydama nuo TAIP, ji negali sušukti: „Ne!“ Ir taip toliau, ir toliau taip... Kaip kunigaikščio Gedimino laikais, kai į Lietuvą buvo kviečiami amatininkai iš svetur ir toleruojamos įvairios religijos... Tik lietuvių emigracija tuomet nevyko, Amerikos nebuvo. Tarkime, tarp TAIP ir NE egzistuojanti žmonių masė tampa gal ne judėjimu, o stovėjimu, gulėjimu ar bruzdėjimu, pasivadinusiu GAL. Kalbininkai juos gal pavadintų „galgiečiais“. Bet kuklus ir judrus fotografas Alfredas Girdziušas, kuris andai bandė nufotografuoti sniego žmogų Rusijos šiaurėje, pasakoja, kaip sovietinėje paauglystėje su draugais jie buvo įkūrę neoficialų Galgonų klubą. Ką jie veikė Galgonų klubo susirinkimuose - dabar ir jam pačiam sunku paaiškinti.
Gal Europos Sąjunga ir netaps panaši į didelį Galgonų klubą, bet niekas į daugybę klausimų negali atsakyti „taip“ ar „ne“, tik - „gal, gal“. Gal atsibos Vokietijai mokėti už Graikiją ir kitas valstybes? O gal ir neatsibos. Gal pavyks Rusijai sukurti Eurazijos Sąjungą, gal ne. Gal priims ES Kinijos pagalbą su sąlygom, gal ne. Gal ištirps lietuviai pasaulyje, gal ne. Gal pasiges jų kas nors, gal ne. Gal, gal... Galgonizmas? Neaiškumas. Visuotinis. Neišvengiamas. Ir gera nežinoti, kada numirsi, kas bus ar nebus po mirties. Geriau nežinoti, kada, stovėdamas prie šviežio draugo ar draugės kapo, sau mintyse ištarsi „taip“. Nors pačiam nebus itin aišku, ką reiškia tas „taip“. Kad jis numirė, taip ir nesulaukęs minimalaus atlyginimo padidinimo? Kad ji pasimirė, taip ir nepamačiusi gražiausių pasaulio anei Lietuvos vietovių, beveik negyvenusi dėl savęs - tik dėl vaikų?
Puikiai atrodė dailiojo čiuožimo žvaigždė lietuvis Povilas Vanagas su žavia žmona rusele porų baleto konkurse „Bolero“, Rusijos ONT televizijos programoje. Komentuodama beveik aukščiausius balus žiuri pridūrė, kad „štai atgimsta Didžioji Lietuvos ir Rusijos kunigaikštystė“. „Da, da, da“ (taip, taip, taip), - rusiškai ošė salė, o impozantiškas Povilas Vanagas buvo panašus į LDK kunigaikštį ir Rusijos carą. Į saikingus žiuri priekaištus jis atsakė, kad sunku tobulai šokti, kai vis tenka vytis „pabėgančią“ žmoną. Tarkim, pas Seimo pirmininkę „taipietę“ apsilanko lobistai iš Lietuvos ir Kinijos - su ketinimais pastatyti Lietuvoje keletą gamyklų, vištidžių, hidroelektrinių, atidaryti geležies kasyklas Dzūkijoje, įkurti naują miestą pavadinimu Dzu Kėjo ir taip toliau. Pirmininkės akyse sušvyti šauktukai ir klaustukai, bet, priklausydama nuo TAIP, ji negali sušukti: „Ne!“ Ir taip toliau, ir toliau taip... Kaip kunigaikščio Gedimino laikais, kai į Lietuvą buvo kviečiami amatininkai iš svetur ir toleruojamos įvairios religijos... Tik lietuvių emigracija tuomet nevyko, Amerikos nebuvo. Tarkime, tarp TAIP ir NE egzistuojanti žmonių masė tampa gal ne judėjimu, o stovėjimu, gulėjimu ar bruzdėjimu, pasivadinusiu GAL. Kalbininkai juos gal pavadintų „galgiečiais“. Bet kuklus ir judrus fotografas Alfredas Girdziušas, kuris andai bandė nufotografuoti sniego žmogų Rusijos šiaurėje, pasakoja, kaip sovietinėje paauglystėje su draugais jie buvo įkūrę neoficialų Galgonų klubą. Ką jie veikė Galgonų klubo susirinkimuose - dabar ir jam pačiam sunku paaiškinti.
Gal Europos Sąjunga ir netaps panaši į didelį Galgonų klubą, bet niekas į daugybę klausimų negali atsakyti „taip“ ar „ne“, tik - „gal, gal“. Gal atsibos Vokietijai mokėti už Graikiją ir kitas valstybes? O gal ir neatsibos. Gal pavyks Rusijai sukurti Eurazijos Sąjungą, gal ne. Gal priims ES Kinijos pagalbą su sąlygom, gal ne. Gal ištirps lietuviai pasaulyje, gal ne. Gal pasiges jų kas nors, gal ne. Gal, gal... Galgonizmas? Neaiškumas. Visuotinis. Neišvengiamas. Ir gera nežinoti, kada numirsi, kas bus ar nebus po mirties. Geriau nežinoti, kada, stovėdamas prie šviežio draugo ar draugės kapo, sau mintyse ištarsi „taip“. Nors pačiam nebus itin aišku, ką reiškia tas „taip“. Kad jis numirė, taip ir nesulaukęs minimalaus atlyginimo padidinimo? Kad ji pasimirė, taip ir nepamačiusi gražiausių pasaulio anei Lietuvos vietovių, beveik negyvenusi dėl savęs - tik dėl vaikų?
"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą