Alfredas Girdziušas
Kai kas apie Lietuvos „fašizmą“
(Ištrauka iš „Biologinės rašliavos“, remtasi vokiečių istoriko Chainco Chionės knyga „SS juodasis ordinas“, versta į rusų kalbą; 508-522 psl.; 2003 m.)
...Vokiečiams, okupavus šalį, Lietuvos vyriausybė siekė savivaldos. Kaip pavyko – gerai žinoma iš istorijos. Lietuvos vyriausybė, ko gero, vienintelė iš vokiečių okupuotų šalių NEORGANIZAVO IR NETURĖJO SS „NACIONALINIŲ“ DALINIŲ.
Galiu pateikti duomenis istorikų, kurie, anaiptol, neturėjo labai didelio noro pataikauti Lietuvai dėl vengimo bendradarbiauti su okupacine fašistinės Vokietijos valdžia.
Kaimyninės ir net toliau esančios nuo Lietuvos valstybės, įskaitant bolševikinę Rusiją, turėjo SS divizijas kurios susitepė krauju ne tik naikindamos bolševzmą, kaip pasaulio piktšašį, bet ir visai nekaltų žmonių krauju. Ypač žydų. Ir nereikia painioti žydų tautos tragedijos su žydiškąja pasaulio užkariavimo politika, su kuria nė viena tauta nesutiko, nesutinka ir nesutiks.
Tad kai kurie istorijos momentai:
Ukraina turėjo 14 pėstininkų SS diviziją, kurią sudarė 29; 3; 31 grenadierių pulkai, 14 artilerijos SS pulkas. Tai garsioji „Galicija“, suformuota 1943 balandžio mėnesį ir turėjo apie 30 tūkstančių ukrainiečių savanorių. Nuo 1944 metų liepos dalyvavo mūšiuose su sovietine armija. Ši divizija 1945 metų gegužės mėnesį pasidavė į nelaisvę. Kita ukrainiečių pėstininkų SS divizija „RONA“ buvo organizuota Italijoje iš šturmbrigados „Rona“. Divizijos vadas Bronislav Kaminsky. Šioje divizijoje tarnavo apie 6500 ukrainiečių savanorių, kurie dalyvavo kovose prieš sovietinę armiją vokiečių „Centro“ armijos užnugaryje. „RONA“ 1944 metais permesta ų Lenkiją, 1944 lapkričio mėnesį išformuota ir persiųsta į Vlasovo armiją – papildė 44 SS diviziją.
Baltarusiai turėjo 30 pėstininkų SS diviziją, kurios vadas buvo SS oberšturmbanfiureris Zeitling. 1944 metų lapkričio suformuota , kurią sudarė 75; 76; 77 grenadierių pėstininkų SS pulkai ior 30 artilerijos SS pulkas. Tų pačių metų gruodį divizija išformuota ir nusiųsta į Vlasovo armiją, papildyti 25 ir38 SS divizijas.
Latviai, kurių šauliai saugojo sifelitiką Bronšteiną, t.y. lyg ir Uljanovą Vladimirą Iljičių, taip meiliai pasivadinusį „len`“ – tinginiu, o tariamą Leninu, kovai su sovietais davė dvi SS divizijas: 15 pėstininkų SS divizija (latvių Nr.1) – ją sudarė 32; 33; 34 grenadierių pėstininkų SS pulkai ir 15 SS artilerijos pulkas. Vadas brigadenfiureris SS Chansen, vėliau – brigadenfiureris SS grafas fonReller-Burghausas, oberšturmbamfiurer SS Cheileman, oberšturmbamfiurer SS Aks, oberšturmbamfiurer SS Burk. 1943 metais lapkričio mėnesį ši divizija suformuota, dalyvavo prieš sovietus prie Nevelio, 1944 vasarą prie Narvos. Prie Dancingo dalis šios SS divizijos pasidavė rusams, kiti – amerikiečiams.
(Latvių Nr2) – 19 pėstininkų SS divizija. Ją sudarė 42 grenadierių pėstininkų SSpulkas „Voldemar Vaise“; 43 grenadierių pėstininkų SS pulkas „Henrik Šuldt“; 44 grenadierių SS pėstininkų pulkas; 19 tankų batalionas 19 artilerijos SS pulkas. Vadas brigadenfiurer SS Šuldt (iki 1944 metų kovo mėn.), vėliau grupenfiurer SS Šterenenbach.
1944 metų pradžioje iš latvių dalinių permesti į 2-sios pėstininkų SS brigadą. Dalyvavo gynybiniuse mūšiuose pajūryje, 1945 metais – Kurliandijoje ir čia pasidavė rusams prie Mitau.
Net ir estai suformavo 20 pėstininkų SS diviziją, kurioje buvo apie 20 tūkstančių estų. Vadas brigadenfiurer SS Augberg (iki 1945 kovo); obergrupenfiurer SS Maak; 1944 vasario mėnesį suformuota iš savanorių. Dalyvavo mūšiuose prieš sovietus prie Narvos (1944 m. balandis – lapkritis), kovėsi Silezijoje 1945 metų kovo mėnesį. 1945 metais gegužės 5 dieną pasidavė sovietinei armijai.
Tie, kurie pasidavė, buvo beveik visi sušaudyti konclageriuose arba be jokio teismo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą