Ačiū Jums...

Ačiū už tai, kad apsilankėte šiame puslapyje. Malonu bus sulaukti atsiliepimų, pastabų, pageidavimų ir laiškų...

2009-08-15

Lietuvos kaimo išlikimas

[PDF] Lietuvos kaimo išlikimą
Failų formatas: PDF/Adobe Acrobat - HTML kopija
Girdziušas Alfredas, fotomenininkas. 4. Išoraitė Margarita, Mykolo Romerio universiteto docentė. 5. Jakubonienė Rūta, Pilnų namų ben- ...
www.respublika.lt/uploads/files/97654209_pdf_12_175159.pdf - Panašūs

Projektas
Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos iniciatyvinės grupės



Pareiškimas


Lietuvos kaimas, šimtmečiais buvęs tautos stuburu, jos tradicijų ir kalbos puoselėtoju, šiandien atsidūrė ties išlikimo slenksčiu. Žemės ūkio produktų gamyboje, valstybės nekontroliuojami ekonominiai santykiai sudarė galimybę perdirbimo įmonėms ir prekybos tinklams pasisavinti kone visą žemdirbio sukuriamą pridėtinę vertę. Padrikos ūkininkų turgelių kūrimo iniciatyvos, kad ir kokios jos būtų patrauklios, iš tikrųjų atskleidžia valstybės bejėgiškumą. Valdžia, per žiniasklaidą, sukūrė iliuziją, kad kaimas yra pertekęs ES pinigais. Deja, taip nėra. Struktūrinių fondų paramos lėšomis įstengia pasinaudoti tik nedaugelis stambesniųjų ūkininkų, o tiesioginės išmokos už pasėlius ir pievas, nepadengia net tos dalies, kuri per mažas supirkimo kainas, nukeliavo į perdirbėjų ir prekybininkų kišenę.

Apgailėtina provincijos socialinė ir kultūrinė būklė. Jau net ir į didesnes kaimo gyvenvietes nebeužsuka joks autobusas, duris užveria pašto skyriai, prastėja infrastruktūra, nuo kaimo tolsta sveikatos apsauga, masiškai uždaromos kaimo mokyklos, bibliotekos kultūros įstaigos. Savivaldybės, spręsdamos savo finansines problemas, visa tai dangsto švietimo ir kultūros tinklo vadinamuoju optimizavimu, kurio kriterijai niekam nėra žinomi. Daugelyje kaimo vietovių iš tikrųjų mažėja vaikų skaičius, tačiau neretai tai būna savivaldybių trumparegiškų sprendimų pasekmė – jaunos šeimos nenori kurtis kaime, kur nėra mokyklų ir kultūros įstaigų. Apmaudu, tačiau centrinė valdžia šios padėties tarsi nemato. Keliasdešimt energingų ir aktyvių kaimo bendruomenių neįstengia pakeisti situacijos visoje šalies provincijoje.

Suvokdami itin sudėtingą Lietuvos kaimo būklę, kurioje jis atsidūrė vykstant ekonomikos, žemės ir kitų sričių reformoms, pareiškiame, kad toliau nevalia toleruoti nekoordinuotos ir nemokšiškos valstybės politikos kaimo atžvilgiu. Per prabėgusius metus buvo sukurta dešimtys strategijų, tačiau kaimas iki šiol neturi savo ateities, vizijos. Nei valdžia, nei visuomenė nežino, kokią norime matyti Lietuvos provinciją. Tai priekaištas daugiau ankstesnėms vyriausybėms ir seimams, dėl kurių neveiklumo kaimas ir atsidūrė ties išlikimo slenksčiu.

Tikimės, kad dabartinis Seimas ir Vyriausybė išgirs mūsų nerimą ir pritars mūsų veiklai.

Įžvelgiame ir dar vieną itin pavojingą tendenciją – tai svetimos kalbos ir subkultūrų skverbimasis į nacionalinę terpę. Daugeliu atvejų tai jau yra ne kultūrų mainai, ne siekis geriau pažinti kitas tautas, o įkyrus ir net agresyvus primetimas to, kas mums svetima. Esame realistai – valstybių ekonominė integracija, darbo jėgos migracija, nevaržomas piliečių judėjimas sudaro sąlygas skverbtis galingesnėms kultūroms, daryti įtaką tautiniam savitumui. Tačiau peržengus tam tikrą kritinę ribą, tautos asimiliacija gali tapti negrįžtamu procesu. Pasaulio istorija žino begalę tokių atvejų. Ar norime papildyti išnykusių tautų sąrašą? Todėl visomis išgalėmis privalome saugoti savo kalbą ir kultūrą. Kaimiškoji tautos dalis per šimtmečius išugdytais būdais sugebėjo priešintis svetimų kalbų plitimui ir kultūrų įtakai. Praradę kaimą, neteksime ir šio natūralaus imuniteto.

Vienykimės ir burkimės tam, kad bendrų pastangų dėka, padėtume kaimui atsitiesti ekonomiškai ir dvasiškai, užimti deramą vietą tautos gyvenime.

Skelbiame, šiuos pačius bendriausius, savo veiklos tikslus:

- valdžios institucijoms padėti įgyvendinti koordinuotą politiką kaimo atžvilgiu; siekti, kad gamybiniai žemės ūkio reikalai neužgožtų kaimo švietimo ir kultūros;

- kelti viešumon kaimo švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir kitas socialines problemas, inicijuoti bendras diskusijas, teikti valdžiai pagrįstus pasiūlymus;

- valdžiai, politikams ir visuomenei, ypač miesto bendruomenei, aiškinti koks yra kaimo vaidmuo tautos ir valstybės gyvenime;

- inicijuoti mokslinius tyrimus, kurie padėtų identifikuoti tikrąją kaimo vietovių ekonominę, socialinę ir kultūrinę būklę;

- siekti, kad būtų parengta Lietuvos kaimo ateities vizija.

Kviečiame neabejingus kaimo likimui ir ateičiai dalyvauti Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos veikloje.


Iniciatyvinės grupės nariai:


Buračas Antanas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, akademikas
Dužinskas Raimundas, Vilniaus pedagoginio universiteto prodekanas
Girdziušas Alfredas, Fotomenininkas
Išoraitė Margarita, Mykolo Romerio universiteto docentė
Jakubonienė Rūta, Bendruomenės “Pilni namai” projektų vadovė
Jasaitis Jonas, Šiaulių universiteto, kaimo plėtros tyrimų centro direktorius
Jaskelevičius Kęstutis, Vilniaus kooperacijos kolegijos docentas
Juravičius Jonas, Miroslavo seniūnas
Karlienė Danutė, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Mituzas Laimonas, Bendruomenės “Pilni namai” moderatorius
Ozolas Romualdas, Kovo 11-osios akto signataras
Peckus Antanas, Ūkininkas
Peckuvienė Danguolė, Rašytoja –ūkininkė
Ramonas Jonas, Lietuvos Respublikos Seimo narys
Ribašauskienė Erika, Agrarinės ekonomikos instituto tyrėja
Rožas Juozas, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytojas
Šapranauskaitė Gita, Rumšiškių muziejaus dvaro akademijos direktorė
Truskauskas Zdislovas, Generalinio miškų urėdo pavaduotojas
Tumėnas Vytautas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas
Urbanavičienė Dalia, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė

Komentarų nėra: