Šią savaitę Lietuva mini kruvinų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Ar kaltininkai jau surasti ir nubausti? Ar Generalinė prokuratūra jų ieškojo?
Ar mūsų tautos žiedo aukos, sudėtos ant Nepriklausomybės aukuro, nevertos, kad būtų įgyvendintas teisingumas ir budeliai neišvengtų pelnytos bausmės?Praėjusių metų gruodžio 14-ąją generalinis prokuroras Darius Valys parlamente, kurį savo krauju prieš dvidešimt metų apgynė Lietuvos žmonės, mėgino atsakinėti į Seimo pirmininkės Irenos Degutienės jam raštu iš anksto pateiktus klausimus. Prokuratūros vadovas turėjo pateikti išsamų paaiškinimą apie tarnybinio patikrinimo dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo Generalinėje prokuratūroje likimą. Užuot įvertinę prokurorus, dėl kurių kaltės skandalingai buvo vilkinama bene svarbiausia valstybei per atkurtos nepriklausomybės dvidešimtmetį byla, kai net nuo 2000 metų Generalinė prokuratūra neišsiuntė Baltarusijai dėl generolo Viktoro Uschopčiko teisinės pagalbos prašymo, buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir dabartinis D.Valys bandė juos išsukti nuo atsakomybės už tyrimo imitavimą.
Priminsime, kad „Lietuvos žinios“ straipsnyje „Generalinės korupcijos „stogai“ (2010 m. lapkričio 30 d.) pateikė sensacingą informaciją, kad Generalinėje prokuratūroje tarnybinio patikrinimo dėl Sausio 13-osios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta atskira nuomonė, kuri galėjo išgaruoti: iš patikrinimo medžiagos 70 puslapių liko 67. D.Valys, atsakydamas į klausimą Seimo tribūnoje dėl galbūt dingusios dalies patikrinimo medžiagos, tvirtino, kad ji nėra dingusi, visa yra Generalinėje prokuratūroje. Generalinis prokuroras melavo Seimui, bandydamas išsukti Generalinės prokuratūros Teisinės pagalbos ir užsienio ryšių skyriaus vyriausiąjį prokurorą Rolandą Tilindį ir kitus, dėl kurių kaltės net nebuvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai.
Norėdamos demaskuoti generalinio prokuroro D.Valio įžūlų melą Seimui ir Lietuvos žmonėms, Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečio išvakarėse „Lietuvos žinios“ susisiekė su Generalinės prokuratūros prokuroru Kęstučiu Vagneriu, dalyvavusiu atliekant tarnybinį patikrinimą, galimai minėtos atskirosios nuomonės autoriumi.
Paaiškėjo, kodėl po „Lietuvos žinių“ straipsnio, atskleidusio skandalą dėl neišsiųstų teisinės pagalbos prašymų, sureagavo tik Seimo pirmininkė I.Degutienė. K.Vagneris interviu teigia, kad apie šį gėdingą faktą jis buvo informavęs ir generalinį prokurorą D.Valį, ir prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjus dar gerokai anksčiau, nei įvyko Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas Vilniuje. Tačiau atsako nesulaukė. Štai kodėl D.Valys gali drąsiai meluoti - jis meluoja ne vienas.
K.Vagneris, rizikuodamas savo profesine karjera, liko ištikimas tiesai ir Sausio 13-osios aukų atminimui. Štai kokie teisininkai turėtų būti skiriami į vadovaujamus postus. Tačiau jų karjera Lietuvoje juda priešinga kryptimi - žemyn.
- Jūsų minimoje publikacijoje yra netikslumas. Aš nebuvau tarnybinio patikrinimo komisijos, kuri buvo sudaryta generalinio prokuroro įsakymu, narys. Man tik buvo pavesta atlikti „juodą darbą“, t. y. surinkti įrodymus prieš prokurorę Gintarę Vareikytę, kurios kaltumu neabejojo tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Suprasdamas, kad tyrimo sprendimas gali būti šališkas, aš surašiau tarnybinį raštą tarnybinio patikrinimo komisijos pirmininkui generalinio prokuroro pavaduotojui Gintarui Jasaičiui. Dokumente bandžiau atkreipti dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas nesilaikant nustatytų taisyklių, be to, nesiekiama išsiaiškinti tikrųjų aplinkybių, kurios turėjo tapti arba naujo patikrinimo objektu, arba turėjo išplėsti šio patikrinimo ribas. Iš mano rašto buvo galima suprasti, kad tyrimas turi apimti Teisinės pagalbos ir tarptautinių ryšių bei Vertimų skyrius.
Keisčiausia, kad šio mano tarnybinio rašto Generalinėje prokuratūroje nėra. Prokuratūros vadovas, dar prieš eidamas į Seimą, mane iškvietė ir klausinėjo apie jį. Aš jam atidaviau iš savo tarnybinio kompiuterio ištrauktą tekstą, tačiau ant jo nėra mano parašo, nes tai ne originalas.
- Ar galima iš jūsų pasakymo suprasti, kad Generalinės prokuratūros vadovybė, kilus skandalui dėl bylos vilkinimo, savo poziciją ketino apginti ir toliau taip elgiasi, siekdama suversti kaltę „iešmininkei“?
- Vienareikšmio atsakymo į Jūsų klausimą nėra. Manyčiau, kad Sausio 13-osios byla yra ypatinga ir unikali. Ji yra svarbi ne tik teisingumo atžvilgiu, tačiau ir būsimos teisminės praktikos požiūriu. Pirmą kartą mūsų jurisprudencijai iškilo rimtas reikalas spręsti tokius didelės apimties ir ypatingos svarbos teisinius klausimus. Aš turiu galvoje pasiruošimą procesui už akių, kitaip tariant, teismui, kuriame fiziškai nedalyvauja kaltinamasis. Ši teisminė perspektyva, kiek man yra žinoma, jau seniai buvo svarstoma Generalinėje prokuratūroje įvairiais lygiais. Tačiau nebuvo atmesti variantai procesą vykdyti ir įprasta tvarka: arba ekstradicijos būdu susigrąžinti kaltus asmenis į Lietuvą, arba perduoti baudžiamąjį persekiojimą sutarčių pagrindu į užsienio valstybę. Apibrėžto kryptingumo ir ryžtingumo, mano galva, pirmiausia reikėjo tikėtis iš Generalinės prokuratūros vadovybės. Manyčiau, jog tai liečia ne vieną asmenį.
O galimybių tiesiogiai paveikti kai kurių kaimyninių valstybių prokuratūrų pirmuosius asmenis buvo. Turiu neginčijamų įrodymų, kad 2004 metų rudenį, jau įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, du Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojai Minske buvo susitikę su Baltarusijos generalinio prokuroro pavaduotoju Aleksandru Ivanovskiu. Po kelių savaičių aukštų Baltarusijos prokurorų delegacija lankėsi Vilniuje. Ar per šiuos susitikimus nebuvo progos įteikti tiesiai į rankas teisinės pagalbos prašymą dėl V.Uschopčiko?
Neseniai Generalinė prokuratūra informavo, kad sudaryta nauja prokurorų grupė Sausio 13-osios byloje. Gali būti, kad tai reakcija po minėtojo Seimo posėdžio.
Tačiau generalinis prokuroras D.Valys jau anksčiau, t. y. dar prieš „Lietuvos žinių“ publikacijas, žinojo apie situaciją šioje byloje byloje. O būtent. Praėjusių metų pavasarį du ar tris kartus lankiausi prezidentūroje, tačiau ne dėl kokio nors posto prokuratūros sistemoje. Lankymosi faktą galima patikslinti prezidentūros leidimų sistemoje. Manęs buvo paprašyta pateikti išsamią informaciją apie padėtį prokuratūroje. Manau, kad toks prašymas negalėjo būti be Jos Ekscelencijos žinios.
Pateikiau CD diską, kuriame įrašiau analitinio turinio medžiagą, neatskleisdamas jokios tarnybinės paslapties. Buvo paminėta ir teisinės pagalbos prašymų Sausio 13-osios byloje problema, apie kurią jau 2009 metų pabaigoje buvo trumpai rašęs dienraštis „Vakaro žinios“.
Minėtą susistemintą analizę tik rašytine forma pateikiau praėjusių metų vasarą naujam šalies generaliniam prokurorui D.Valiui. Turiu pagrindo manyti, kad rudenį ši medžiaga kažkokiu būdu pasiekė ir vieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį.
Atsakydamas į Jūsų klausimą dėl kaltų asmenų paieškos, pripažinsiu, kad ir dabar gali būti, jog nukentės šios šachmatų partijos pėstininkas, nes ruošiama dirva „nuleisti žemyn“ vieną Generalinės prokuratūros Teisinės pagalbos ir tarptautinių ryšių skyriaus prokurorę.
- Tačiau jūsų per šį interviu pasakyti žodžiai paneigia kai kuriuos generalinio prokuroro D.Valio atsakymus Seimo nariams. Ar nemanote, kad galite būti apkaltintas prokuratūros autoriteto griovimu?
- Per kelis dešimtmečius trunkančios tarnybos prokuratūroje laikotarpį dėl savo nenuolaidaus charakterio sovietmečiu buvau siunčiamas į kariuomenę Sibiran, o atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje kartą net „išprašytas iš prokuratūros“. Ir dabar Generalinėje prokuratūroje kolegos gali patvirtinti, jog „esu balta varna, turinti savo nuomonę“.
Prieš metus viešai atviru laišku kreipiausi į visus šalies prokurorus, kviesdamas bendrai spręsti susikaupusias problemas. Šio fakto negalėtų paneigti ir dabartinis generalinis prokuroras D.Valys, kuris tuo metu vadovavo Akmenės prokuratūrai. Atviro laiško turinys buvo komentuojamas ir per BNS. Laikausi nuomonės, jog skaudulių nutylėjimas ar bandymas juos pridengti figos lapeliu tik leidžia plėtotis nekompetencijai bei sukelia visos institucijos vėžį.
Ačiū už pokalbį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą