Mielas Alfredai,
iki gruodžio 1 d. žadėjau Tau el. paštu perduoti Girdziušų genealogijos medžius, bet pirmiausia norėjau įsitikinti, iš kur gi atsirado Tavo prosenelis Jurgis. Pirmą kartą aš jį suradau 1867 m. jau vedusį Anelę Stasiūnaitę ir jau auginusį sūnų Mikalojų (g. 1866 m.). Norėjau įsitikinti iš kur jis atsirado. Pradėjau iš eilės vartyti knygas. Paaiškėjo, kad 1852 m. jis jau buvo našlaitis. Minėtais metais gyveno Jono (g. 1818) ir Elžbietos Talijūnaitės Girdziušų, 1855 Jurgio ir Anastazijos Talijūnaitės Girdziušų šeimoje, 1857 - Blažio ir Onos Vitėnaitės Girdziušų šeimoje. 1862 ir 1866 m. jo visai neužtikau, tik 1867 m., jau sukūręs šeimą, gyveno Jono ir Elžbietos Talijūnaitės Girdziušų šeimoje.
Jonas (g. 1818) ir Elžbieta (g. 1821) Girdziušai buvo bevaikiai. Pas juos kasmet bernai keitėsi, o nuo minėtų 1867 m. turbūt jį įsūnijo.
Jurgiui ir Anelei Girdziušams 1866 m. gimė sūnus Mikalojus, 1873 m. – Krištapas, 1870 m. – duktė Agota, 1872 m. – Kristina.
Cariniais metais tikinčiųjų sąrašai buvo vedami iki 1915 m. (kol jie iš mūsų krašto išsidangino). Nemažai žmonių iš kaimų išsibarstė po miestus. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daugumą jų grįžo šiais metais, kiti 1915 m., o dalis praslinkus karams. Gal ir senelio Krištapo brolio Mikalojaus palikuonys į Paliesių po karo sugrįžo?
Apie Katkauskus rašyta Kalninės kaimo aprašyme. Ten Alfredai ir rasi, o Paliesiuje Katkauskai nenuosekliai gyveno: Valerijono Katkausko, g. 1821 m., šeima tik 1857 m. paminėta. Jurgio Katkausko, g. 1814 m., šeima gyveno 1855-1866 m.
Juozo Katkausko, g. 1811 m., šeima pirmą kartą paminėta 1867 m., tartum su Jurgio šeima vietomis pasikeitė.
Juozo Katkausko anūkas Martynas (Gabrio sūnus) turbūt buvęs vėjo pamušalas. Sūnų Danį žmonelė jam vos 18 sulaukusi pagimdė, gal jau be vainikėlio šliūbą ėmė... Kai dukrą Apoloniją 1804 m. gimdė, Martynas iš namų dingo. 1907 m. tikinčiųjų sąrašuose pažymėta, kad Izabelė Katkauskienė našlė, gyvena su sūnumi ir dukra. Tačiau 1910 m. Martynas atsirado. Iki 1915 m. žmonelė jam keturias dukras pagimdė. Tolimesnis jų likimas man (J.B.) nežinomas.
Ar iš šitos giminės Alfredai, tavo patėvis?
PAKALKA
Paliesiuje gyvenęs Ignotas Cibulskas, g. 1798 m., su žmona Marijona Apyvalaite augino sūnų Krištapą (g. 1833) ir Gabrį.
Gabrys, sukūręs šeimą, Paliesiuje gyveno iki 1901 m.
Krištapas vedė Kristiną Girdziušaitę. Žmona gimdė tik dukras: Marcelę, Marijoną, Agotą. Per dukrą Marcelę į šeimą atėjo žentas Motiejus Pakalka, g. 1858 m. Iš kur jis kilęs nežinia. Mielagėnų parapijoje iki tol Pakalkų visiškai nebūta.
1889 m. gimė jiems sūnus Karolis, 1891 m. – Pranas, 1896 m. – Mykolas.
XX a. pradžioje Pakalkų šeima išvažiavo į miestą. 1915 m. visi , išskyrus Karolį, grįžo į gimtinę.
Pranas Pakalka – mokytojas. Lenkmety dirbo Kukutėlių pradinėje, 1939 m. persikėlė į Rubelninkus ir ten iki karjeros pabaigos dirbo. Mokykla iš pradinių pervesta į septynmetę. Pakalka buvo šios mokyklos direktorius.
Pirmai žmonai mirus, liko su sūnumi Geručiu. Bėdoj jam padėjo iš Paliesiaus kilusi Karolio Girdziušo duktė Marytė.
Tarybiniais metais buvo įprasta rajono švietimo skyriui nurodžius, suvažiuoti rajono (daugiau iš mikrorajono) po vieną, kartais – po kelis iš mokyklų mokytojus savo kolegų darbo patirtimi pasidalinti. Na, o numatyta „auka“, pas kurį suvažiuoja, paruošia pietus atvykėliams. Buvau pakviestas į Rubelninkus pabūti muzikantu. Daliai jaunesnių mokytojų tie „pietūs“ nusitęsė iki paryčių. Pietus ruošė Albina Žemaitytė, kunigo sesuo, kilmės iš grafų Belikovičių.
Vienturtis Prano sūnus Gerutis, baigęs Mielagėnų vidurinę, geležinkelininkų technikumą, dirbdamas šį darbą, traukinys jam nupjovė koją.
Prisimenu, buvo atvažiavęs į klasės susitikimą, vaikščiojo su protezais. Nežinantis gal jo šlubavimo ir nepastebėtų, bet tik trumpom distancijom.
Prano jaunesnysis brolis Mykolas buvo žemo ūgio, muzikantas, šeimos nesukūręs, gyveno vienas vienkiemyje ant kalniuko. Laikė karvę, išsiaugindavo paršą. Buvo nuoširdus, nešykštus žmogus. Jo dosnumu kaimynai piktnaudžiavo.
Pokary, ypač 1946 m., dėl gamtos išdaigų valstiečiai iš rudens mažai pasėjo rugių, ir tie prastai užaugo. dar skaudžiau – vasarą bulvės išmirko. O tai antra „duona“ kaimiečiams. Bet Mykolas, vienas gyvendamas, darbštus, maistu sočiai apsirūpino.Kaip ir kasmet paršą išsiaugino.
Vyrai, kaimynai, trise, keturiese, pasiėmę puslitrį samagono nueidavo pas jį pasišnekėti, pabendrauti. Išsitraukia puslitriuką, Mykolas ant stalo padeda duonos, gausiai papjausto lašinių...
Mielas Alfredai, apie kitus Girdziušus vėliau. Pirmiausia išrinkau Tavo gimines, kuriuos gerai žinodamas, apipinsi savo žiniomis ir nuotraukomis. Kitus Girdziušus ir visus Paliesiaus gyventojus pasiųsiu vėliau. Ko tavęs prašiau atsiųsti el. paštu, iki penktadienio (gruodžio 1 d.) nesulaukiau.
Parašyk savo nuomonę apie skyrelius „Lietuvis... lietuvį“, „1939-1953 m. (...) aukos“. Ypač apie apie „Ir vėl sovietai“. Ten aš rašiau, ką pats, kaip minėjau, „to meto verpete“ sukdamasis mačiau, pergyvenau spalvose nesiblaškydamas. Žodžiu, ką žmonės tuomet kalbėjo...
Pasilieku laukdamas, Jonas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą