Alfredas Girdziušas Paliesius "Eduardo Andre klubas"

Alfredas Girdziušas Paliesius

Eduardo Andre klubas

Tolima Prancūzija ir Lietuva, tolimas Paryžius ir... Lentvaris, Trakų Vokė, Užtrakis, Palanga. Kas artimo sieja Prancūzijos sostinę, Liverpulį Anglijoje, kitus Europos bei Pietų Amerikos miestus su Lietuvos miesteliais? Kokie saitai juos riša? Tie saitai atsirado dar XIX amžiaus pabaigoje ir pagrindinis to „kaltininkas“ – žymiausias Prancūzų parkų architektas Eduardas Fransua Andre (Edouard Fransua Andrė, 1840.07.17 – 1911.10.25), profesorius iš Versalio, o vėliau atkakęs net į Lietuvą ir suprojektavęs nedidelių peizažinių rūmų parkų su būdinga tobula erdvės, subtilia vandens, augalijos ir uolų kompozicija. Antrasis „kaltininkas“ – grafo Juzefo Tiškevičiaus sūnus Feliksas, susipažinęs per vokiečių architektą F.Švechteną su Eduardu Andre. Ir taip Lietuvoje, grafų Tiškevičių rezidencijose Palangoje (pradėtas kurti 1843 m , baigtas tvarkyti 1898 metais architekto E.Andre kartu su belgų dendrologu Beisensu de Kolonu. Apie 80 ha.), Lentvaryje (1898 metai, apie 12 ha) , Užtrakyje (1896 metai, apie 48 ha.), Trakų Vokėje (1900 metai, apie 20 ha.) atsirado žalieji gamtos stebuklai. Bėgo metai, keitėsi žmonių kartos, keitėsi šalių valdžios, sienos. Kartu keitėsi Eduardo Andre parkai. Kai kurie išnyko, kai kurie mažiau paliesti nyko savaime. Paradoksalu, bet Rusijai okupavus po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą, dendrologinių parkų nykimas greičiau tapo savaiminis, lėtas. Vyko savotiška konservacija, nes griovimo „kas sena“ mašina greičiausiai dorojo architektūrinius „vietinės reikšmės“ pastatus – dvarus, palivarkus. Visa paversdami sandėliais, tvartais, klojimais arba paprasčiausiai sulygindami su žemėmis – socializmo rojuje negalėjo būti dvarų. Gal užtat (mūsų pasididžiavimui) architekto Eduardo Andre sukurti parkai Lietuvoje šiandien pasaulyje liko autentiškiausi. Ypač Lentvario parkas yra unikalus, išsaugojęs pirminę struktūrą. Trakų Vokėje reiktų jau atsekti kai kuriuos parko elementus.
Kad būtų išsaugoti, ištirti architekto Eduardo Andre suprojektuoti parkai 1994 metais Prancūzijoje susikūrė Eduardo Andre Asociacija, kuriai ir vadovauja Eduardo Andre provaikaitė.
...1998 metais Palangoje vyko Palangos parko įkūrimo šimtmečiui paminėti konferencija. Konferencijoje dalyvavo ir Andre Asociacijos prezidentė. Ji pirmą kartą atvyko į Lietuvą - norėjo susipažinti su prosenelio palikimu. Tada ir užsimezgė artimesni ryšiai tarp Prancūzijos ir Lietuvos Eduardo Andre sukurtų parkų išsaugojimo entuziastų. Nors Lietuvos Kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Regimantas Pilkauskas buvo susipažinęs su prezidente gerokai anksčiau. 2002 metų balandžio 12 dieną Lietuvoje įsikuria Eduardo Andre klubas. Pačio klubo veikla, žinoma, prasidėjo gerokai anksčiau. Kaip pasakė Andre klubo pirmininkė landšafto architektė Vaiva Deveikienė - „po Lietuvos kraštovaizdžio Architektų sąjungos sparnu“. Jau steigiamajame susirinkime specialistai, bediskutuodami apie Eduardo Andrė sukurtų parkų likimą, pareiškia, kad užtenka tarpusavyje šnekėti, o reikia įtraukti į veiklą tuos žmonės, kurie konkrečiai dirba šioje srityje, kurie gyvena čia, kurie atsakingi už tuos parkus, kurie valo, prižiūri ir t.t. Klubą priglaudžia Trakų Vokės bendruomenė „Versmė“ kurios pirmininkė Liucija Almantienė yra taip pat šio klubo narė. Nariais tampa ir seniūno pavaduotojas Rimantas Skaistis, kiti pasišventėliai. Iš Lentvario aktyviausias seniūnas Leonardas Karnila. Užtrakį, Trakų nacionalinio parko darbuotojai – Gintaras Abaravičius, Algis Stankevičius. Na, ir kiti kolegos, kraštovaizdžio architektai, kurie dirba toje srityje. Net Vilniaus meras Kazimieras Zuoka. Viso klube yra 23 nariai, bet renkasi patys aktyviausi – apie dešimtį aktyvistų, kiekvieno mėnesio pirmo arba antro trečiadienio vakarą.
Besidžiaugdami Andre parkų palikimu, klubiečiai pažymi, kad geriausi poslinkiai yra Užtrakyje, kur darbams vadovauja Trakų nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius. Užtrakis jau įgauna parko, o ne sulaukėjusio, apleisto medelyno pavidalą. Pagaminti parko puošmenos krateriai, ruošiami postamentai, o skulptūrą, kuri stovėjo Užtrakyje, pagamins Luvre. Ir ne atsitiktinai, nes tiriant seną fotonuotrauką, kur yra nufotografuota skulptūra, stovėjusi prieškary Užtrakio parke, ir gretinant ją su paskelbtomis internete Luvro skulptūrų nuotraukomis, dėmesys buvo atkreiptas į tai, jog Užtrakio skulptūra identiška vienam Luvre esančiam kūriniui. Tai buvo, kaip paaiškėjo, kopija. Luvras geranoriškai imasi atkurti Užtrakio parko buvusią puošmeną... Beje, Lietuvos Seimo narė Dangutė Mikutienė, gal būt vadovaudamasi priešrinkiminėmis į Seimą ambicijomis, „įvertino“ G.Abaravičiaus triūsą ir apskundė Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri ir yra pateikusi to parko tvarkymo projektą, leidimus. Žodžiu, buvo apskųstas to projekto vadovės Giedrės Pilipavičienės pats projektas.
Andre Asociacija pažymi, kad Palangos parkas yra gerai prižiūrimas ir gražiausias pasaulyje Eduardo Andre kūrinys. Įdomu tai, kad Palangos parko plano originalas nebuvo prarastas, o Lentvario parko planą surado neseniai Versalio archyvuose atsitiktinai išvynioję popierių ruloną. Gal šie du pavyzdžiai (plano ir skulptūros) akivaizdžiai parodo, kad senų parkų, ir ne tik parkų, restauracija vyksta etapais. Pirmiausia sunkiausias – dokumentų rinkimas, apdorojimas ir tik po to atgaivinimas.
Gal kas perskaitys tai, kas čia parašyta ir prisimins savam namų ūkyje užmestą seną dokumentą ar fotonuotrauką, gal prisimins pasakojimą, gal gandą. Kaip būtų nuostabu, kad toji paklydusi istorijos kruopelytė atkeliautų istorikams, kad šiandien ar rytoj virstų ateities duona...