„Galvė“, 1991 m. kovo 2 d., šeštadienis; Nr25 (6091)
Rima Dovydėnaitė
Tragiškų įvykių kronika
Taip gali pavadinti Trakų kultūros namuose esančią trakiečio fotografo Alfredo Girdziušo parodą.
Bet ar tik kronika?
...Sausio 13-osios rytą, po kruvinosios nakties žudynių, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai ėmė tverti barikadas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Uždarame kiemelyje, anapus barikadų, budėjo savanoriai. Jauni vyrai buvo pasiruošę padegamojo skysčio butelius. Sakė, jei puls – padegs. Gal degs ir patys. Šią vietą ėmė vadinti mirtininkų kiemeliu. Viena pagyvenusi moteris per armatūros virbus gynėjams padavė bibliją. Sakė, vaikeliai paskaitykite, jums bus lengviau...
Tai man pasakojo fotografas Alfredas Girdziušas, kai drauge žiūrinėjome jo darbų parodą Trakų kultūros namuose. Ir šis, ir kiti sausio įvykiai jo įamžinti šioje parodoje. Ekspozicijos atsakaitos taškas – „Jedinstvos“ inspiruotas veržimasis į parlamentą, paskui – Spaudos rūmų užėmimas, po to... Neskyrė tuo metu nei Alfredas , nei daugelis iš mūsų dienos nuo nakties. Mes budėjome, jis dirbo savo nelengvą fotoreporterio darbą. Tai prapuolęs studijoje prie ką tik išryškintos fotojuostos, tai vėl prie rūmų, tai juose prisiglaudęs laukė ryto. O jis galėjo ir neišaušti laisvoje Lietuvoje. Galėjo išbrėkšti vėl tarybinėje...
Kai kurias Alfredo nuotraukas matėme jau „Lietuvos aide“, mūsų „Galvėje“, kituose laikraščiuose. Ypač populiari tapo jo nuotrauka su išsikėtojusiu (kitaip nepavadinsi) tanku, „smingančiu“ į žmones jo vamzdžiu. Fotografuojamas karininkas nuo tanko bokštelio Alfredui palinkėjo... susitikti Magadane. Lūžtantis kryžius (fotografui – kopiantis) prie Televizijos bokšto jo gynimo aukoms... ir pačios aukos – lavonai ir išlikę gyvi ligoninėje. Šimtų šimtai tarybinių pasų, sunertų ant virbų barikadose, rubliai Nobelio premijos laureatui iš Kremliaus... raudonojo kryžiaus sanitarai prie neštuvų... Tautos didvyrių laidotuvės... tik vieno mėnesio mūsų gyvenimo kronika, apimanti ištisą istorijos vyksmą.
Tai reportažinių nuotraukų serija, atlikta tarsi vienu atsikvėpimu. Mūsų gyvenimo dokumentas. To ir siekė Lietuvos fotomeno draugijos narys, „Lietuvos aido“ fotoreporteris Alfredas Girdziušas. Jo žodžiais tariant, nepuoselėjo meninių tikslų. Čia norėčiau paprieštarauti. Juk reportažine maniera dirba ne vienas žymus Lietuvos ir pasaulio fotografas, bet pasiektas jų rezultatas liudija meninę vertę. Rizikinga būtų aiškintis šiuos dalykus. Juk dalis fotografijos teoretikų teigia apskritai nesant meninės fotografijos, o tik gerą arba prastą. Palikime šią problemą jiems. Kaip bebūtų, kai kurie šios parodos darbai galėtų pretenduoti ne tik į dokumentą, įvykio atspindį. Beje, apie pora metų Alfredas dirba ir „grynojoje“ meninėje fotografijoje. Jo pasirinkta tema – aktai. Tokios parodos neseniai buvo surengtos Vilniuje, Panevėžyje,Ignalinos rajone. Dabar eksponuojami darbai Prancūzijoje. Nerimastingomis dienomis atsidėti šiai kūrybai neleidžia mūsų dabar išgyvenamas laikas. Bet jis palankesnis ir menui, tikime ateis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą